Dar kartą įspėjame dėl telefoninių sukčių melagingų skambučių

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vėl fiksavo sukčiavimo atvejų. Pastebima, kad keičiasi sukčių braižas ir veikimo metodai. Darosi vis sunkiau įvilioti žmones į niekšingas pinkles, todėl apgavikai taiko gudresnius būdus. Nors policija nuolat įspėja šalies gyventojus saugotis sukčių, žmonių patikimumas ir toliau stebina.

Pastaruoju metu padaugėjo gyventojams skambinančių telefoninių sukčių, kurie prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjais ir nurodo atvykti į apklausą, dėl per šių gyventojų banko sąskaitas neva plaunamų pinigų.

Jei žmogus dėl laiko stokos ar sveikatos prisipažįsta negalintis tai padaryti, jam duodamas neva banko juristo telefono numeris, kuriuo paskambinę žmonės sumaniai įtikinami, kad kalbasi tikrai su banko darbuotoju. Sukčius „banko darbuotojas“, apsimestinai rūpindamasis, kad skambintojo sąskaitos neareštuotų, iš žmonių sužino jų elektroninės bankininkystės kodus. Juos gavus, ne tik ištuštinama sąskaita, bet ir sąskaitos savininko vardu paimami greitieji kreditai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija jau ne sykį įspėjo, kad žmonės nepasitikėtų melagingais skambučiais ir neatskleistų savo asmens bei banko sąskaitos duomenų asmenims, prašantiems jų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vardu ar bet kokiu kitu pretekstu. FNTT tyrėjai, prokuratūros, policijos (sukčiai dažnai prisistato ir ekonominės ar kelių policijos pareigūnais, tyrėjais), kiti teisėsaugos sistemos pareigūnai neskambina gyventojams ir niekada neprašo telefonu padiktuoti elektroninės bankininkystės kodų.

Pažymėtina, kad sukčiai būna gerai pasirengę, bendrauja įtaigiai, išmano psichologiją. Jie stengiasi kuo ilgiau tęsti pokalbį – šitaip įgyjamas didesnis pasitikėjimas. Kai kurie naudojasi iš anksto paruoštais klausimynais: išgirdę aukos atsakymą, žiūri įklausimų sąrašą, ko toliau klausti ar ką sakyti. Kad nekiltų dvejonių, pareigūnais prisistatantys nusikaltėliai neskuba klausti slaptos informacijos. Tai jie padaro trečio ar ketvirto pokalbio metu, kai auka jau būna užkibusi ant kabliuko ir pasitiki skambinančiuoju. Kai kurie žmonės savo kodus jiems atskleidžia patirdami spaudimą: sukčiai, apsimetę pareigūnais, siūlo jiems išvengti galimo teisminio persekiojimo, jeigu atsilygins į nurodytą sumą pervesdami nemenką sumą.

Dažniau nei kiti, nuo sukčių nukenčia senyvo amžiaus žmonės – garbaus amžiaus tėvus ar gimines turinčių gyventojų labai prašome pasikalbėti su senoliais ir paaiškinti jiems apie telefoninių sukčių spendžiamų pinklių pavojus ir kaip elgtis paskambinus sukčiautojui. Primygtinai įspėjame, sulaukus panašaus pobūdžio skambučių, jokiu būdu nesuteikti prašomos informacijos ir apie skambutį nedelsiant pranešti policijai.

Norėdami išvengti nesklandumų su sukčiaujančiais asmenimis:

1. Žinokite, kad elektroninės bankininkystės duomenys, kita asmeninė Jūsų informacija (paso numeris, asmens kodas) yra konfidenciali, nevalia atskleisti jos nepažįstamiesiems;

2. Elektroninės bankininkystės duomenų neatskleiskite net artimiems giminaičiams;

3. FNTT tyrėjai, prokuratūros, policijos, kiti teisėsaugos sistemos pareigūnai neskambina gyventojams ir niekada neprašo telefonu padiktuoti elektroninės bankininkystės kodų.

Prašome gyventojus būti budriems ir nepakliūti į sukčių pinkles, savo asmeninius duomenis saugoti ir neatskleisti nepažįstamiems. Jeigu Jums nutiko viena iš aprašytų situacijų ir supratote, kad tai apgavikų skambutis, nedelsdami praneškite policijai bendruoju pagalbos tel. 112.

Pranešimas parengtas pagal FNTT informaciją

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti