Žmonės kiti, bet meilė poezijai ta pati arba „Poezijos pavasaris 2013“

Kai nužydėjo alyvos ir sudžiūvę žiedlapiai, vėjo draikomi, pleveno po kojomis, į Šilavoto Davatkyną susirinko tie, kam malonu išgirsti poetų balsus ir jų skaitomas eiles apie gyvenimą, vaikus, žemę ir jausmus.

Ši 49-ji „Poezijos pavasario” paukštė, trumpam nutūpusi Davatkyne, buvo tarsi tikinčiųjų susibūrimas išklausyti poetų „maldų”.

Davatkynas poetus pasitiko ant tvorų iškabintomis lovatiesėmis, į kurias įausta lietuviška valstietiška dvasia, o mažutės trobeliukės, kuriose kažkada virė gyvenimas, tarsi atgimusios, atvėrė langines ir nebyliai stebėjosi atėjusiųjų gausa. Po stogeliukais žiūrovų laukė Alberto Švenčionio fotografijų paroda su Gintauto Dabrišiaus prierašais. Čia buvo užfiksuotos akimirkos Davatkyne ir ne tik, o jose pamatai tai, kas, rodos, ir nepastebima.

Šurmulys. Kaip namuose sutikusi poetus Aldona Ruseckaitė susirinkusiuosius supažindino su poetais Benediktu Januševičium, skaitove ir poete Elena Karnauskaite, Heather Thomas (JAV), Rimu Užgiriu ir dažnai girdimu per LRT radiją laidų vedėju, skaitovu Pauliumi Šironu. Po trumpo pristatymo poetai skaitė eiles, kuriose jautėsi skausmas, viltis, džiaugsmas, ir visa tai it aidas atsiliepė galvas suglaudusių medžių viršūnėse, žmonių mintyse.

Po keleto valandų ta pati poezijos paukštė nusileido Birštone. Aktorė Virginija Kochanskytė sugebėjo susirinkusius susieti nematomais ryšiais, o poeto – dainininko Domanto Razausko gitaros akordai atskleidė šios šventės svarbą. Čia, ramybės ir Nemuno bangelių teškenimosi fone, skambėjo kitos eilės, jų klausėsi kiti žmonės, bet meilė poezijai renginį lydėjo ta pati.

Vilija Čiapaitė

Taip pat skaitykite