Zigmantas Balčytis, Europarlamento narys
2011 lapkričio 14 d.
Lapkričio 11 d., Europarlamentarui Zigmantui Balčyčiui viešint Prienuose, naujienų portalo kvitrina.com žurnalistas uždavė klausimą apie situaciją su „Nord Stream“ ir kaip šis projektas paveiks ES ir atskirų šalių energetinį saugumą.
Siūlome portalo lankytojams Z.Balčyčio pamąstymus šiuo klausimu:
Praėjusį antradienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas oficialiai atidarė dujotiekio Baltijos jūros dugnu „Nord Stream“ pirmąją liniją, kuri sujungs Rusijos dujų telkinius su Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių tokių kaip Nyderlandai ar Prancūzija energetikos bendrovėmis.
Nors oficialiojoje atidarymo retorikoje buvo pabrėžiama, kad šis projektas yra komercinis, finansuotas energetikos bendrovių ir komercinių bankų, o ne mokesčių mokėtojų pinigais, jo politinė reikšmė yra nepaneigiama.
Ne tik, mums, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, bet visai Europos bendrijai aktualus klausimas, kokią įtaką „Nord Stream“ projektas darys žemyno energetiniam saugumui?
Manau, kad, šis projektas nesumažins Europos energetinio saugumo, jeigu bus užtikrinta viena svarbi sąlyga: trečiasis ES energetikos paketas bus nuosekliai įgyvendinamas toliau.
Šis energetikos politikos teisės aktų rinkinys numato atskirti dujų tiekimo ir dujų perdavimo bei skirstymo verslus. „Nord Stream“ kontekste, tai reikštų, kad Rusijos bendrovės įtaka įgyjama šiuo dujotiekiu, sumažės vamzdynui išsukus iš neutralių vandenų Baltijos jūroje į ES teritoriją.
Kitas Baltijos šalių ir visos ES energetinio saugumo įtvirtinimas turėtų tapti reversinių dujų jungčių ir suskystintų dujų terminalų statybos. Daugelis senųjų ES valstybių jau šiandien yra apsirūpinusios vadinamaisiais reversiniais dujotiekiais, kuriais dujos gali tekėti dvejomis kryptimis. Šie dujotiekiai svarbūs ne tik galimos krizės metu, kada viename gale ūmai nutrūksta dujų tiekimas, bet ir komerciškai, nes skirtingos valstybės gali tarpusavyje prekiauti dujomis, jeigu jų įsigytas kiekis, viršiją realų poreikį.
Mes esame pasiekę, kad energetinės Baltijos šalių izoliacijos problema būtų įtraukta tarp prioritetinių ir skubiai įgyvendintinų bei ES iš dalies finansuojamų projektų sąrašą, tad jeigu viskas vyks pagal planą jau 2015 metais turėsime dvikryptę dujų jungtį su Lenkija. Jeigu iki to laiko, kaip yra planuojama, dar pradės veikti ir suskystintų dujų terminalas, sulauksime realios galimybės rinktis, iš kur mums įsigyti gamtinių dujų bei sumažinti gyventojų bei verslo įmonių mokamas sąskaitas.
Tačiau dėmesį reikėtų atkreipti į vieną, mano nuomone, svarbų momentą, kuriam nei žiniasklaidos priemonės, nei atsakingi pareigūnai didelio dėmesio neparodė.
Atidarinėdama „Nord Stream“ A. Merkel teigė, kad Europos dar „laukia kritinės diskusijos dėl trečiojo energetinio projekto bei kreipėsi į savo tautietį Europos energetikos komisarą: „Ponas Oettingeri, gal ką nors turime ir mes pakeisti, kad visi suprastų“. Šiuos žodžius komentuodamas „Gazprom“ atstovas pažymėjo, 3-čiasis energetinis paketas turi būti „pergalvotas“.
Tikėkimės, kad šie Merkel žodžiai ištarti „Nord Stream“ atidarymo renginyje, yra tiesiog mandagumo frazė, pasakyta nenorint gadinti atidarymo iškilmių, tačiau, jeigu jo yra reikšmė yra tokia, kokią ją norėjo parodyti Rusijos atstovai – tai didelį nerimą keliantis politinis signalas.
Jeigu Europa imtųsi peržiūrėti III energetikos paketą, jame ieškodama nuolaidų trečiosioms šalims, mano nuomone, tai būtų žingsnis atgal, kuris reikštų, kad iš dviejų anksčiau paminėtų energetinio saugumo garantijų (trečiasis paketas ir dujų tiekimo infrastruktūra), teliktų viena ir jos pačios veiksmingumas atsisakius dujų tiekimo ir perdavimo atskyrimo principo, būtų labai abejotinas.
