Vilija Čiapaitė
Prienų krašto muziejus taps vieta, kur mintimis susitiksime su Vytautu Bubniu – Lietuvos rašytoju, prozininku, dramaturgu, eseistu, politiniu bei visuomenės veikėju, kurio kūryba mus džiugino, lepino, mokė lietuviško žodžio vingrybių. Jei kam kiltų klausimas, kodėl mokė lietuviško žodžio, galiu atsakyti, kad jo žodžių bagažas, kaip mums kartais atrodydavo, – neišsenkanti upė, kurioje kaskart gali atrasti žodžių, kuriuos esame primiršę.
Vytautui Jurgiui Bubniui būtų sukakę 90 metų, tačiau buvo toks jausmas, jog jis buvo su mumis ir tarp mūsų. Ta proga muziejus surengė rašytojo atminimui skirtą renginį, kuriame dalyvavo daug garbių svečių, rašytojo artimieji. Ta proga Elena Kurklietytė padovanojo dalį rašytojo ir jos pačios sukauptų jų bibliotekoje knygų, kurios sugulė Prienų krašto muziejuje specialiai pastatytoje knygų spintoje. Būtent rašytojas su žmona pasirinko muziejų, nes čia laikomos istorinės vertybės, o tai ypač svarbu mūsų krašto žmonėms.
Muziejuje atidarymo metu buvo galima apžiūrėti fotografijas, kuriose ne vienas pamatė save, kuomet V. Bubnio gyvenimas virė pilnu greičiu.
Lietuvybė, kurią puoselėsim ir perduosim ateities kartoms
Prieš parodos atidarymą aktorius Rimvydas Jurkša perskaitė Vytauo Bubnio apsakymą „Knyga“ iš knygos „Baltas vėjas“. Visi nuščiuvę klausėsi gražiai sugulusių žodžių, istorijos, kuomet rašytojo plunksna perteikė gyvenimo tarpsnį, kai žmonės dar nemokėjo skaityti. Turtinga kalba ir jautri tuometinio laikmečio scena ne vieną sujaudino.
Ir štai, apie knygų atsiradimą ir apie patį rašytoją prakalbo Elena Kurklietytė. Ji pasakojo apie Vytautą Bubnį taip, tarsi jis būtų su mumis. Ji sakė: „Jei jis skaitydavo – nerašė, o kai rašė – neskaitydavo“… Meilę savo kraštui, Lietuvai rašytojas parodydavo dalyvavimu renginiuose, rašydamas knygas, kuriose visada buvo galima pajusti lietuviško žodžio didybę.
Beje, daugelyje knygų, kurias padovanojo Elena Kurklietytė, galima bus pamatyti dedikacijas rašytojui. Jos ypač vertingos, nes kartu su knygomis išliks muziejine vertybe. E. Kurklietytė patikino, jog dar daug knygų papildys šią spintą, tarp kurių ir didysis Lietuvių kalbos žodynas. Jo iš viso bus 20 tomų.
Direktorės pavaduotoja vyr. fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė pasakojo apie knygų kelionę iki muziejaus. Ji prisiminė, jog kuomet knygas perėmė iš E. Kurklietytės, eidama pro duris išgirdo jos pasakytus žodžius: „Šiandien Vytautą laidoju antrą kartą“ ir tai ją labai sujaudino. Pasak jos, imdama iš dėžių neįkainojamą turtą – knygas ir jas atsargiai vartydama atrado daug „klaustukų“, o tiksliau, jose buvo daug žymų, pabraukimų skirtingomis rašymo priemonėmis. Tai, pasak jos, dar vienas įrodymas, jog rašytojas mėgo atrasti tik jį dominančias frazes, posakius.
Ir štai, Vytauto Bubnio bibliotekos, muziejinės vertybės atidarymo ceremonija. Tradiciškai buvo perkirpta juosta. Vytauto Bubnio kraitis – 16 milijonų knygų. Tiek jų išleista lietuvių ir užsienio kalbomis, pasklidusių po visą pasaulį. Nesuklysiu sakydama, jog Vytauto Bubnio knygos palietė ne vieno širdies gelmes.
Ir dar. Jo paliesta lietuvybė ir kitų tautų įvairios gyvenimiškos, skaudžios įvykių peripetijos, paskleistos žinios, visuomet primins, jog mes turėjome Ąžuolą, kuris savo vidumi mylėjo visą Lietuvą, Prienų kraštą ir jo žmones.
O knygų spinta saugos atminimą apie rašytoją, kuris, kaip ir Justinas Marcinkevičius, Vincas Mykolaitis – Putinas, Matas Šalčius, kalbininkas Jonas Kazlauskas bei kiti, mylėjo Lietuvą, gimtąjį kraštą ir nešė žinią po pasaulį apie mažutę, bet drąsią tautą, kuri saugo savo kalbą ir ją puoselėja.
