Vidmantas Venclovas
Spalio 10 d. Birštono Kurhauze vyko kurorto verslininkų ir savivaldybės vadovų „Verslo pusryčiai“, kuriuose buvo aptartos įvairios temos, labai svarbios turizmo verslui, kurį Birštone vysto privatus verslas ir pati savivaldybė. Kartu buvo pristatyta Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros apžvalga apie turizmo padėtį Lietuvoje.
Birštono merė Nijolė Dirginčienė pristatė „Birštono sėkmės istoriją“, kurioje buvo sudėti pagrindiniai vystymosi akcentai, padarę didžiulę įtaką kokybiškai Birštono plėtrai. Po nepriklausomybės atgavimo šiek tiek miegojęs kurortas išsaugojo didžiulį potencialą ir atėjus geresniems laikams pardavė nemažai turto, jį investavo į infrastruktūrą. Būtent toks požiūris į pinigų panaudojimą leido į kurortą pritraukti privatų kapitalą. Pirmasis didžiulis plėtros žingsnis buvo padarytas, kai į Birštoną įžengė „Eglės sanatorija“. Savo veiklą suaktyvino ir kaip feniksas iš pelenų pakilo „Royal SPA Residence“, o „Pentagoną“ perėmę verslininkai sukūrė savąją „Vytautas Mineral Spa“ gulbę. Nemiegojo ir Savivaldybės valdomos sveikatinimo įstaigos ˗ sanatorijos „Tulpė“ ir „Versmė“.
Kartu su tinkama kultūrine politika įsibėgėjo ir smulkusis verslas, atsirado nedideli viešbučiai, kavinės, barai ir t.t. Vykstantys procesai suteikė nemažai naudos ir vietiniams gyventojams, kurie, nors retkarčiais kenčia nuo į kurortą atvykstančių turistų, bet su pasididžiavimu džiaugiasi, jog gyvena Birštone.
Merė, kalbėdama apie ateities planus, pasakė, jog dar šiais metais bus sutvarkytas kelias nuo magistralės Prienai-Vilnius iki apžvalgos bokšto, nes pavyko gauti papildomų lėšų iš Regiono plėtros tarybos. Aišku, buvo pabrėžta, kad nors bokštas dar neperduotas Savivaldybei, jo atsiradimas, be jokios abejonės, davė pliusų kurorto įstaigoms. O kitais metais gali atsirasti ir viadukas per magistralę bei dviračių takas link „Royal SPA Residence“ viešbučio. Tiesa, ir pats viešbutis planuoja rimtą plėtrą, nes gautas ilgai lauktas naujojo korpuso, kuriame bus ir modernus baseinas, statybos finansavimas. Aišku, merė nepamiršo paminėti „Birštono vartų“ ir „Vytauto Mineral SPA“ antrojo korpuso projektų. Taip pat buvo pasiųsta žinia, kad kurorte bus pertvarkomas eismas, ir sanatorijų, viešbučių, kavinių klientams ne visada pavyks privažiuoti prie pat šių įstaigų vartų. Bus reikalingi kiti sprendimai, bet automobilių srautai bus pažaboti.
N. Dirginčienė padėkojo verslui už gerą darbą, nes kurorte auga turistų skaičius, o kartu sėkmingai pildosi ir „pagalvės mokesčio“ krepšelis, kuris, anot merės, tarnauja Birštono gyventojams ir kurorto svečiams. Visgi, net turint tokius gerus turistų augimo tempus, buvo išsakyta mintis, jog apgyvendinimo paslaugas teikiantis smulkusis verslas dar ne visada pateikia informaciją apie turistų skaičių, bet Savivaldybės atstovai tiki, kad jie verslą vykdo oficialiai, mokėdami visus mokesčius.
Buvo pastebėta, jog nors turistų daugėja, bet mažėja nakvynių trukmė. Turizmo ir informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė pademonstravo statistiką, kuri rodo, kad Birštonas tampa populiarus visus metus ir sezoniškumo nejaučiama. Aišku, tai pirmiausiai liečia sanatorijas ir viešbučius, kurie teikia ir SPA paslaugas. Anot Birštono TIC vadovės, vis daugiau informacijos turistams apie paslaugas kurorte perkeliama į elektroninę erdvę, o popierinių lankstinukų ir kitos medžiagos mažės.
Agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas pasidžiaugė, kad Lietuvoje turistų skaičius didėja ir tempai solidūs, bet pastebėjo, jog Estija ir Latvija lenkia absoliučiais turistų skaičiais. Visgi, jis mano, kad Lietuvą aplanko turistai iš įvairų šalių, o agentūra aktyviai dirba su 21 šalies partneriu ir rezultatai rodo augimą. Tiesa, augimo tempai būtų dar spartesni, jei Valstybėje turizmas būtų suvokiamas kaip prioritetas, o ne paprastas laisvalaikio praleidimas. Kitos šalys iš atvykstančiojo turizmo tik ir gyvena, tad, kodėl pas mus tai negali būti verslas?
Taip pat buvo apnuoginta statistikos pateikimo problema. Pirmiausiai, skaičiai būna pateikiami labai pavėluotai, antra, statistika nelabai tiksli, todėl savivaldybės pačios renka duomenis ir jais disponuoja, kad galėtų sėkmingai koordinuoti veiksmus ir turistų pritraukimo į savo regioną veiklas.
Birštonas gyvena ir, anot merės, toliau gyvens ambicingais projektais bei sieks kokybišku aptarnavimu ir suteikiamų paslaugų lygiu vadintis „karališkuoju“ kurortu. Pasak N. Dirginčienės, ir svečiai, ir gyventojai Birštone turi jaustis „karališkai“.
Tiesa, „Verslo pusryčiais“ susidomėjo ne tiek daug smulkaus verslo atstovų, ir tai jau tampa įprastu vaizdu. Kodėl taip yra, sunku atsakyti be tikslinių apklausų.
