Vilija Čiapaitė
Vasarą Veiverių miestelis, paskendęs žalumoje, visuomet tiek vietinius, tiek atvykusius džiugina nuostabiomis paukščių giesmėmis. Rudenį atsinaujinęs parkas traukia kiekvieną ne tik pasivaikščioti, bet ir atsigaivinti gamtos prieglobstyje. Atnaujinant jį buvo išpjauta daug išpuvusių medžių, o kartu ir nuo laiko sutrešusių inkilų. Kaip sakoma, jei sumažėja namučių, sumažėja ir giesmininkų. Taigi idėjų ir minčių generatorės, Veiverių bendruomenės centro ir Veiverių krašto bendruomenių pirmininkės suplojo rankomis ir nutarė, kad miestelio parkas turi almėti nuo paukščių giesmių. Į šventę „Paukščių sugrįžtuvės“ rinkosi ne tik vietiniai, bet ir buvo Prienų rajono savivaldybės vicemerė Jūratė Zailskienė, Skriaudžių bendruomenės žmonės.
Pasakyta – padaryta
Kovas jau įpusėjo. Paukščiai būriais grįžta į vasaros namus. Atnaujintame parke renkasi Veiverių krašto žmonės, nešini inkilais. Buvo džiugu matyti, jog jie skirti voverėms, zylėms, varnėnams. Labai nustebino namelis pelėdoms. Vietiniai pastebėjo, jog parke pelėda gyvena, tad, kad ji čia sukurtų šeimą, ir buvo pagamintas inkilas šiam didingam paukščiui. Ir dar vienas namelis nustebino, nes jis buvo skirtas būtent šikšnosparniams! Pasirodo, jei parke apsigyventų daugiau šios rūšies vienintelių žinduolių, prisitaikiusių aktyviai skraidyti, nebebūtų uodų. O tai būtų slaptieji žmonių pagalbininkai, kuriuos verta prisijaukinti. Beje, Veiverių seniūnija su seniūnu Vaclovu Ramanausku ir visais darbuotojais pakabino daugiabutį inkilą. O ar jį pamėgs giesmininkai – laikas parodys. Daugeliui patiko uoksiniai inkilai. 20 inkilų atkeliavo iš Skriaudžių. O iš viso buvo pakabinta apie 70 inkilų!
Šventė kiekvienam
Oras tikrai davė suprasti, jog bus ne tik saulės, bet ir lietaus. Kuomet švietė saulė, inkilai buvo kabinami į medžius. O kuomet dangus pagrūmodavo lietučiu, visi džiugiai srėbė Vido Pažėros šiupininę, smaližiavo Ritos Ramanauskienės spurgomis, o Gintaujos Kereišienės vadovaujami vaikučiai smagiai dainavo.
Čia pat vyko mokymai, kaip greitai sukalti inkilą, o medžio drožėjas Žydrūnas Tūtlys demonstravo, kaip gaminami uoksiniai inkilai.
Daugeliui kilo klausimas, kas tie uoksiniai inkilai. Pavadinimas kilęs iš žodžio uoksas, o tai – geninių paukščių išskaptuota ertmė medyje, kurioje apsigyvena įvairūs paukščiai (geniai, žalvarniai, čiurliai, karveliai, kai kurios pelėdos ir žvirbliniai: zylės, varnėnai, raudonuodegės, kuosos, žvirbliai, musinukės, kukučiai, bukučiai), šikšnosparniai, pelės, voverės ir kiti gyvūnai.
Vadinasi, geniai išskaptuoja, o gyvena ne tik jie patys.
Inkilus kabinti ir pritvirtinti mokė miškininkas Vaidas Budžiulis. Jis juk žino, kaip prisijaukinti paukštelius, kad jie saugiai įsikūrę gyventų. Be abejo, šaunieji seniūnijos darbuotojai su seniūnu priešakyje pristatė įrangą inkilams reikiamame aukštyje pritvirtinti.
O Žydrūnas paruošė medžio diskelius, ant kurių kiekvienas galėjo užrašyti savo inicialus ir kartu prie savo inkilo pritvirtino. Tai šauni atrakcija! Juk vasarą, vaikščiojant po parką bus galima stebėti, ar nameliukas apgyvendintas, o, kad juose apsigyvens paukščiai, tikrai neabejoju, nes kiekvienas inkilas buvo pritvirtinamas su meile ir palinkėjimu, kad Veiverių paukščiai savo giesmėmis nustelbtų net pravažiuojančių automobilių gausmą.
