vytautas kuzmickas
Gulbės herbo kunigaikščiai Holovčinskiai – įtakingi LDK pareigūnai
Gyvu žodžiu, straipsniais, pasisakymais stengiuosi padėti nuskriaustai istorinei atminčiai. Žaviuosi istorikų, muziejininkų veikla, savivaldybės vadovų supratimu Kaišiadorių, Marijampolės, Druskininkų, Alytaus miesto savivaldybėse. Ten yra istorikų komandos, ten muziejininkai ir jų vadovai nėra partiniai „burundukai“. Ten yra demokratinė atmosfera darbui, vertinama kvalifikacija, o ne raportų priėmimas. Ten muziejininkai išleidžia kasmet po 2–3 mokslinius leidinius krašto istorijos […]
Skaityti daugiau
Kovo 11-ajai. Laisvės kovose dėl Lietuvos valstybės atgimimo. Sunki laisvės ir sąžinės kaina
Nuo tautos laisvės, nuo žmogaus asmenybės laisvės, nuo sąžinės laisvės prasideda visi pamatiniai dalykai visuomenėje, progresas. Dar ir dabar valdžioje esantys seni autokratizmo trubadūrai visą bendruomenės gyvenimą vertina trinkelėmis, klombomis, raudonais žiedais, apsilankiusiais vadais, straipsnių paklodėmis su keliais ir tais pačiais „herojais“. Nesuprantama, kad svarbiausias svertas santykyje „valdžia ir bendruomenė“ yra pagarba žmogui, jo dvasinė, […]
Skaityti daugiau
Nuo Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto paieškos Berlyne iki karališkojo Birštono
Surastas Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto originalas, kaip modernios valstybės metrika, duoda pradžią valstybės 100-mečio šventei. Tai svarbu mums visiems, tai ir pasididžiavimas savo valstybe, pasididžiavimas 20-čia signatarų, šimtais mūsų krašto žmonių, kurie tą valstybę kūrė ir gynė, tai jau mūsų dvasios šventė. Pyksta, nervinasi garbūs profesoriai, kurie per 26 metus niekaip negalėjo iki Berlyne […]
Skaityti daugiau
Pranciškus Grodeckis (1863-1944) – Birštono gydytojas, viso mūsų krašto žmogus, Lenkijos patriotas, Lietuvos mylėtojas
Jį prisimenu visur, o ypač Birštone, kur jis 1906 m. atrado „Lidijos“ (vėliau „Birutės) šaltinį, spaudos leidiniuose, to meto laikraščiuose lietuvių, rusų, lenkų kalbomis propagavo Birštono kurortą, o 1903–1910 m. atsidavęs gydė ligonius. Be jo nesuvokiama Prienų istorija, kur jis 1894–1906 m. dirbo gydytoju. Dar didesnius pėdsakus jis paliko Kaune, kur 1903–1915 m. dirbo gydytoju […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios skaitiniai (II). Nepriklausomybės paskelbimo aktas – tautinės vienybės aktas
1918 m. vasaris buvo labai įtemptas Lietuvos tarybos nariams. Dauguma manė, kad svarbiausiame Lietuvos dokumente turi būti užfiksuoti kaizerinės administracijos reikalaujami bendri su Vokietija ryšiai, nes be jų negalima bus kurti valstybės. Keturi „maištininkai“ – Steponas Kairys, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Stanislovas Narutavičius – manė, kad Nepriklausomybės akte turi būti įtvirtinta tai, kad Lietuva tampa […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios skaitiniai (I). Istorinės, svarbios Nepriklausomybės Akto smulkmenos
Vėl tarsi prieš 99-erius metus mintyse, širdimi, pojūčiais ir vaizdiniais atsiduri Vilniuje, anksčiau Didžiosios, dabar Pilies gatvės 30-uoju numeriu pažymėtuose Štralio namuose. Čia žvarbų 1918 m. vasario 16-os vakarą, persikėlę iš kitos Vilniaus vietos, rinkosi žmonės, šimtmečiams nulėmę visos mūsų tautos, net ir mūsų istorinių kaimynų likimą. Tai buvo iškiliausi, intelektualiausi ir atsakingiausi tautos žmonės. […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimui ir šventei – prasmingą, atsakingą ir kompetentingą dėmesį! (II). Paroda „Mokytojo kelias“ Jiezno gimnazijoje
Vien savanorių, gynusių mūsų kraštą, daugelio vėliau patyrusių tremtis, tarp jų ir žuvusių, yra šimtas pavardžių, vien krašto pradinėse mokyklose abiejose Nemuno pusėse dirbo per 70 mokytojų, .„Žiburio“ gimnazijoje tarpukariu iniciatyviai ir atsakingai dirbo per 30 mokytojų. Nemažiau kaip 50 valsčių viršaičių abiejose Nemuno pusėse atsakingai dirbo krašto labui. O mūsų tarpukario lakūnai, karininkai, gydytojai, viešosios tvarkos ir […]
Skaityti daugiau
Birštono kurorto 170-mečiui (II). Bartoševičiai kurorto ir krašto istorijoje
1854 m. carinės Rusijos vidaus reikalų ministerijos leidimas kurti kurortą subūrė gydytojo Benedikto Bilinskio ir gydytojo bei verslininko Adomo Bartoševičiaus (1788-1881) bendras pajėgas plėtojant kurortą. Neaptarinėjame 1846 m. sutarties tarp kunigo Sorokos, Benedikto Bilinskio ir Adomo Bartoševičiaus, nes, nesant nustatytų parapijos žemių ribų, tai veikiau buvo tik ketinimų protokolas. Iki 1854 m. Birštono kaimo gyventojai […]
Skaityti daugiau
Mūsų krašto ir regiono garbės vardai. Bajorai Vyšnevskiai (Vyšniauskai)
Mūsų krašto tiek istorinė praeitis, tiek tradicijos yra didele dalimi nepažintos. Dėl dažnai pasitaikančio neišmanymo, partinio – valdininkiško paviršutiniško ir siauro požiūrio į jų svarbą, dažno tingumo, nerangumo, tebeegzistuojančios brežnevinės politinės elgsenos jų nei pripažįstama, nei bandoma giliau pažinti, o tuo labiau panaudoti jaunosios kartos ugdyme ar suformuojant labai savito istorinio Prienų miesto ir viso […]
Skaityti daugiau
Iš 1991 m. sausio 13 dienos įvykių kronikos: „Nuo tragedijos Vilniuje iki komedijos Prienuose“
1991 m. sausio mėnesio lemtingomis dienomis laisvės skonį pajutusi mūsų tauta solidariai, didvyriškai gynė savo laisvę ir jos garantą – Lietuvos valstybę, savo kūnais tarsi skydu uždengdama tuo metu svarbiausias valstybės institucijas: Parlamentą, Radiją, Televiziją, jų retransliacijos sistemą, Spaudą ir Ryšius. Kovoje krito 13 karžygių, daugiau kaip 500 buvo sužeista, bet valstybė buvo apginta. Jau […]
Skaityti daugiau
Kalėdų eglutės tradicija mūsų krašte (III). Partizanų Kalėdos
Susirinkę prie Kūčių stalo akimirką prisiminsim savo artimuosius, giminaičius, draugus, visus mūsų gyvenime sutiktus gerus žmones. O gal mintis skrajūnė mus nuves į tragiškas dienas prieš 70 metų, kada Lietuvos partizanai, kovotojai už mūsų laisvę net ir sudėtingiausiomis akimirkomis laukė Išganytojo gimimo ir Lietuvos prisikėlimo? 1944 m. Kalėdų skerdynės Sovietai 1944 m. vėl grįžę […]
Skaityti daugiau
Kalėdinės eglutės tradicija mūsų krašte (I)
Per šventas Kalėdas paplitusi Kalėdinės eglutės tradicija istoriškai susijusi ne tik su romėnų, germanų, bet ir kitų tautų, net ir lietuvių, pagoniškomis tradicijomis. XIX amžiaus antroje pusėje ši tradicija ypač paplito Vokietijos imperijoje, dėl to net pastebėta netoli Prūsijos buvusiuose Žemaitijos dvaruose. Mažojoje Lietuvoje ši tradicija nebuvo prigijusi. Peržiūrėję daugybę plačiame mūsų krašte buvusių […]
Skaityti daugiau
Benicijono Šakovo alaus darykla – krašto istorijos garbės ženklas (II)
1930 m. visai Lietuvai buvo ypatingi – Vytauto Didžiojo metai. Buvo minimos Vytauto Didžiojo 500 metinių nuo jo mirties sukaktuvės. Kaune buvo atidaryta ir dabar veikianti totorių mečetė dabartiniame Ramybės parke. Atsirado Vytauto prospektas. Iškilmingai buvo nešamas Vytauto Didžiojo portretas per visą neokupuotą Lietuvą, statomi paminklai Veliuonoje. Perlojoje ir kitur. Labai svarbi tais metais Kaune, […]
Skaityti daugiau
Lietuvos kariuomenei – 97-eri
Kraštotyrinis-leidybinis projektas „Krašto garbė. Mūsų žmonės Lietuvos kariuomenėje 1918-1940“ Stakliškių karžygys Adomas Jaskutėlis (1886-1945) Stakliškės nuo 1862 iki 1915 metų priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Jiezno valsčiui. Iš šio valsčiaus Stakliškių mobilizacinio punkto 1914 m. į carinę kariuomenę ginti „caro, pravoslavijos ir Tėvynės“ buvo pašaukta daugiau kaip 300 valsčiaus žmonių, jų tarpe daugiau […]
Skaityti daugiau
Tolimi krašto istorijos aidai. Šalia kelio karčiama…
Jau 1492 metais LDK didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio privilegijoje, kurioje pirmąkart paminėtas Jiezno dvaro vardas, teigiama, kad Darsūniškio bažnyčios naudai „jos dabartiniams valdytojams bei jo teisėtiems įpėdiniams mūsų Darsūniškio dvare atidavėme, pavedėme ir dabar atiduodame, pavedame ir amžinai priskiriame teisę statytis ir įrengti laisvą smuklę bažnyčios žemėje ir sklype iš tos smuklės imti duoklę […]
Skaityti daugiau