Istorija
Šalčių šeimos gyvenimo kelias ir nuopelnai
Prienų kraštą garsinanti, visiems puikiai žinoma, Šalčių pavardė kilusi iš senos Šalčių giminės, kuri minima jau nuo XVIII a. Tačiau tiksliai nežinoma, kada Šalčių protėviai čia apsigyveno. Šis kraštas iki XVII a. vid. beveik visas buvo apaugęs miškais. Tik vietomis, kur neužmato jokios akys, buvo pasislėpęs vienas kitas kaimas. Kiek daugiau kaimų telkėsi arčiau Prienų, […]
Skaityti daugiau
Kiekvienas esame verti pagarbos už darbą, žinias ir tolerantiškumą
Vaclovas Sinkevičius Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ir privačiuose pokalbiuose vyksta labai daug diskusijų apie krašto istorijos supratimą bei jos akcentus. Daugiausiai kritikos Birštono ir Prienų rajono savivaldybių vadovams, muziejams ir net atskiriems autoriams dėl, jo manymu, „paviršutiniškumo“, skiria istorikas Vytautas Kuzmickas. Redakcijos bendradarbiavimas su V. Kuzmicku prasidėjo senokai ir buvo gan intensyvus, kol istorikas nepradėjo […]
Skaityti daugiau
Prie „bokalo“ kavos gimsta įvairios mintys ir ateina noras panaikinti pilkąsias zonas
Vidmantas Venclovas Pamatęs skelbimą, jog Prienų KLC vyks paroda „Verslas tarpukario Prienuose“, o jos organizatoriai – Istorikų ir kolekcininkų draugija, panorau susipažinti su jos nariais. Draugiją įsteigė trys „muškietininkai“: Adomas Miliauskas, Irmantas Juocevičius ir Mindaugas Rukas, kuriuos suvedė domėjimasis Prienų krašto istorija. Susitikimas vyko portalo redakcijoje, o pokalbis prasidėjo nuo įdomios frazės. „Prie kavos „bokalo“ gimsta […]
Skaityti daugiau
Bajorai Bartoševičiai – mūsų krašto pirmasis istorinis tiltas į laisvąją Europą
Istorijos mokslas labai skiriasi nuo pigaus kokteilio iš visų istorijos detalių ir priemaišų: pigaus istorijos įvaizdžio. Istorijos mokslas turi plačią spalvų ir įvykių gamą. O įvaizdis pasitelkia tik siaurą, pasigyrimui reikalingą sutirštintą ryškių spalvų paletę. Valgome, kas yra kažkiek natūraliau. Skaitykime tikrus, patikrintus mūsų istorijos profesionalus: profesorių Alfredą Bumblauską, profesorių Rimvydą Petrauską, profesorę Raimondą Ragauskienę, […]
Skaityti daugiau
Į krašto istorinės sąmonės virsmą žvelgiant. Problemos, kurios jau negali būti nutylimos…
Visi, turbūt, sutinkame, kad visuomenė, bendruomenės gali žengti į priekį, tik įvardindamos problemas ir jas spręsdamos. Problemų dirbtinis slėpimas, jų neigimas menkina bendruomenes, silpnina jų entuziazmą, veiklumą. Nutylėjimas arba baimė pasakyti tiesą iškreipia, naikina pilietinį sąmoningumą ir demokratines vertybes. Tuo labiau, kai problemos jau siekia tris dešimtmečius. Negi net vaikštant karo sukeltos žmogiško išlikimo dilemos […]
Skaityti daugiau
Jiezno vardo paminėjimo 530-osioms metinėms. Mūsų krašto būtovės slėpiniai. Pagoniška šventvietė Liciškėnuose
Tai – tarsi sielos malda prieš Rasos, vasaros saulėgrįžos šventę, katalikiškai transformavusią į Jonines. Dar visai neseniai taisėme Jiezno šaulių žygiui pasirinkto Poškos kalno Liciškėnuose pavadinimą. Taip, tai, be abejonės, Popšų kalnas. Jo, kaip ir viso kaimo istorija domėjausi ir anksčiau. 1711–1713 metais čia buvo laidojamos didžiojo maro aukos. Jau 1847 metais šio kalno papėdėje […]
Skaityti daugiau
Moteris iš Jiezno, jaučianti gyvenimo trapumą, randanti stiprybę šeimoje ir svajojanti apie gyvenimą sodyboje
Vidmantas Venclovas Vykstant iš Vilniaus į Marijampolę yra kelio rodyklė, kuri nukreipia keliautojus į Jiezną. Miestą, įsikūrusį ant gražaus ežero kranto, o jo istorija susieta su kunigaikščiais Holovčinskiais, o vėliau praturtinta Pacų giminės. Bet šiandien mano istorija ne apie kunigaikščius, bet labai stiprią, o kartu ir trapią moterį, kuri, nepaisydama gyvenimo peripetijų, įgyvendina savo vaikystės […]
Skaityti daugiau
Apie (ne)pagarbą Jiezno istorijai ir tuščią povišką pozavimą
Ne paslaptis, kad Lietuvos nepriklausomybės 32-eji metai pagimdė ne tik pergales, bet ir kai kuriuos pralaimėjimus. Vienas iš jų kai kurios paviršutiniškos, pigaus įvaizdžio ženklus skleidžiančios periferinės valdininkijos humanitarinis neišprusimas. Nėra pagarbos istorijos faktams, jie iškraipomi arba prilipinami prie bet ko, pasireiškia istorinės medžiagos nusirašymas nuo kitų autorių, jų neįvardijant. Nesuprantu, štai to, dabar krašto spaudoje reklamuojamo „Velykinis šaškių konkursas, skirtas Jiezno […]
Skaityti daugiau
Birštonas ir daktaras Jonas Basanavičius
Jonas Basanavičius (1851–1927) – gydytojas, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, Nepriklausomybės akto signataras, mokslininkas, lietuvių visuomenės veikėjas. Tai vienas šviesiausių savo laikotarpio Lietuvos protų, paskyręs gyvenimą lietuvių tautai. Išleista ne viena knyga, parengta daugybė straipsnių, skirtų daktaro Jono Basanavičiaus gyvenimui ir veiklai, bet dabar ne apie tai. Šį kartą paieškokime jo pėdsakų Birštone. Vienas ar […]
Skaityti daugiau
PRIENŲ GYVENTOJŲ DĖMESIUI!
Janina Leonavičienė-Paplauskaitė Iš JAV Holokausto Memorialinio muziejaus gavau Prienų žydų dokumentus ir tarp jų atsiuntė 11 lapų Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio KAZIO DANULEVIČIAUS bylą. Gimęs 1922 m., lietuvis, gyveno J. Basanavičiaus g. 4, Prienuose, tėvai Pranas ir Marijona Mieldažytė Danulevičiai, žmona Marija Karmazaitė. Gal kas pažįstate šios šeimos gimines? Giminėms svarbi ši informacija, o man […]
Skaityti daugiau
Kaip filologija sugriovė legendą
Jokiu dokumentu nepagrįstą istoriją apie šalia Birštono kapinių už tvoros „palaidotą“ žmogų pateikė viena studentė (pavardės nenoriu minėti) savo 2001 m. bakalauriniame darbe „Senosios Birštono kapinės“, p.21. Jos pasakojimo esmė tokia: 1911 m. Birštone poilsiavo lenkų kilmės vokiečių karininkas Antonis Schymanskis, kuris užmezgė romaną su Kurhauze dirbusia jauna lietuvaite Maryte. Baigiantis atostogoms karininkas savo mylimajai […]
Skaityti daugiau
Nuo Vilniaus kalvų – apie Jiezno istorinės atminties išsaugojimą ir įprasminimą. Kunigaikštis Motiejus Mikitinyčius (2). Nuo Šventosios Trejybės kalno
Penkių šimtmečių ribą kertu. Skubu prie mūsų nemažą kraštą pirmą kartą suvienijusio Motiejaus, Mikitos sūnaus iš Starodubo, palaidojimo vietos. Žengiu pro visų mūsų, katalikų, šventą maldos, stebuklų ir vilties vietą Aušros vartus. Vilniaus tvirtovės įtvirtinime jie vadinami Medininkų vartais. Gynybinių įtvirtinimų gniaužtais apsitvėręs viduramžių Vilnius buvo labai įvairus pagal tikėjimo konfesijas, kalbas ir papročius. Suku […]
Skaityti daugiau
Tarpušvenčio vaikštinėjimai (I)
Žiemos pradžioje prieniškė Janina Leonavičienė savo Facebook‘o paskyroje pasidalino Antano Žmuidzinavičiaus akvarele su 1904 metų Prienų vaizdu. Šiandien, po beveik 120 metų, geriausiai atpažįstamais orientyrais liko akvarelės kairėje kyšantys bažnyčios bokštai ir tolumoje mėlynuojantys Žarijų piliakalniai. Kilo noras įveikti šį architektūrinį „kvestą”, tik ne kaip kompiuterinį žaidimą, o savomis kojomis apeinant Prienus ir bandant nuspėti […]
Skaityti daugiau
Marijonas (Marius) Baranauskas: „Fotografija – savotiškas gyvenimo veidrodis.“
„Fotografija man – tai lyg atverstas gyvenimo puslapis. Ar paimčiau nuo laiko pageltusią, ar tik vakar padarytą fotografiją, ji visada mane jaudina savo istoriška, nenuginčijama dokumentalia tiesa. Juk fotografija ir yra savotiškas gyvenimo veidrodis.“ – Marijonas Baranauskas. Marijonas (Marius) Baranauskas – Lietuvos fotožurnalistas, fotografas, Lietuvos fotografijos mokyklos atstovas gimęs 1931 metų liepos 24 dieną Prienuose. […]
Skaityti daugiau
Žydai – prarastoji mūsų Prienų krašto dalis
„Mes vaikštome tais pačiais takeliais, keliais, kur vaikščiojo, bėgiojo jie, mes net valgome obuolius nuo jų sodintų obelų. Mes gyvename ant jų žemės, mūsų namai pastatyti ant jų namų pamatų“ (Pakuonio kraštotyrininkai). Žydai Prienų krašte pradėjo kurtis jau XVI a. Amžiams bėgant žydų šeimų skaičius nuolat kito. Rašytiniuose šaltiniuose 1677 metais minima tik viena žydų […]
Skaityti daugiau
Atgimstanti Pacų giminės istorija – dviejų šalių ir trijų savivaldų projekte
kvitrina.com Didikų Pacų palikimas Lietuvoje ir Lenkijoje didžiulis. Pacų giminės istorija susijusi ir su mūsų kraštu, todėl Prienų rajono savivaldybės, VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro ir Lenkijos Suvalkų pavieto parengtas ir laimėtas bendras projektas turėtų sustiprinti Lietuvos ir Lenkijos turistų domėjimąsi abiejų šalių istorija, kuria sujungia Pacų giminė. Rugpjūčio 10 d. Prienuose numatytas partnerių […]
Skaityti daugiau
Skaitmeninis pasimatymas su Veiverių krašto turtinga praeitimi
Internetinė erdvė yra puikus įrankis pasidalinti informacija apie Veiverių krašto istoriją, įžymius žmones ir turistų lankomas vietas. Veiverių bendruomenės centras pristato naują skaitmeninę erdvę, kuri padės sužinoti daugiau apie gimtojo miestelio praeitį. Šiais metais Veiverių bendruomenės centras dalyvavo projekto „Prisijungusi Lietuva“ inicijuotame Bendruomenių įtinklinimo projektų konkurse, tapo vienas iš 120-ies bendruomenių laimėtoju ir įgyvendino savo […]
Skaityti daugiau
Birštono miesto istorinė dalis – valstybės saugoma kultūros paveldo vietovė
kvitrina.com Spalio 28 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pasirašė įsakymą, kuriuo Birštono miesto istorinė dalis buvo pripažinta valstybės saugoma kultūros paveldo vietove. Karališkuoju kurortu vadinamas Birštonas dar 2016 m. pradėjo rengti istorinės miesto dalies specialųjį planą. Šiais metais jis buvo baigtas ir valstybės buvo pripažintas kaip saugomas objektas. Birštonas nuo XIV amžiaus buvo pamėgtas Lietuvos […]
Skaityti daugiau
Lietuvos kariuomenei – 97-eri
Kraštotyrinis-leidybinis projektas „Krašto garbė. Mūsų žmonės Lietuvos kariuomenėje 1918-1940“ Stakliškių karžygys Adomas Jaskutėlis (1886-1945) Stakliškės nuo 1862 iki 1915 metų priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Jiezno valsčiui. Iš šio valsčiaus Stakliškių mobilizacinio punkto 1914 m. į carinę kariuomenę ginti „caro, pravoslavijos ir Tėvynės“ buvo pašaukta daugiau kaip 300 valsčiaus žmonių, jų tarpe daugiau […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės 100-ečiui artėjant. Mintys be užuolankų
Senosiose Prienų kapinėse šalia kitų kapų verkia užmirštas Prienų burmistro Konstantino Olšausko kapas. Gimė jis prieš 125 metus Prienų mieste, 1890 m. spalio 9 dieną. Buvo vienas iš pirmųjų Krikščionių demokratų sąjungos skyriaus, įkurto1918 m. pabaigoje, narių, kartu su daktaru Juozu Brundza kūrė lietuvišką savivaldą. J. Brundza faktinis krašto vadovas buvo nuo 1918 m. […]
Skaityti daugiau
Laisvės testas
Rugsėjo 1-osios laukimas ir padidėjęs jaunatviškas šurmulys miestų gatvėse, kaip jau įprasta, užgožia tą dieną, kurią tikrai, ypač jaunimui, derėtų minėti ir švęsti – Laisvės dieną (Rugpjūčio 31 d.-paskelbta atmintina diena), tą dieną, kai 1993 metais paskutinis sovietinis karinis ešelonas paliko Lietuvos žemę, tą dieną, kai baigėsi daugiau kaip penkis dešimtmečius trukusi, daugybę kančių ir […]
Skaityti daugiau
Igno Šablausko (1861-1933) gyvenimo pėdsakais (VII). Saulėlydis
1933 m. gegužės mėnesio žurnale „Medicina“ buvo išspausdintas Igno Šablausko nekrologas, kurį parašė Lietuvos dantų gydytojų sąjungos pirmininkas, dantų gydytojas S. Griliches: „Niekieno nepastebėtas ir niekam nežinant apleido šį pasaulį a. a. Ignas Šablauskas, vienas iš senesnių gydytojų. Velionis buvo apsigyvenęs savo vasarnamyje, Birštone. Šituo adresu jam buvo išsiųsta gautų iš Kauno m. ligonių kasos […]
Skaityti daugiau
Prienų istorijos paslaptys. Žibaliniai gatvių žibintai
Jau 1820 m. Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijos Marijampolės apygardos sprendimu Prienų, kaip ir kitų miestų, magistratai turėjo apšviesti miesto gatves (LVIA, f.1009, ap.9, b.451, p.10). Tačiau išvalyto kanapių aliejaus žibintai su stikliniu gaubtu buvo įrengti tik prie burmistro namų, prie bažnyčios, kitos gatvės skendėjo tamsoje. XIX amžiaus viduryje žibintuose jau pradėti deginti parafino ir spirito […]
Skaityti daugiau
Kai moteris į jūrą tempdavo arkliai. Maudymosi kostiumėlių mada dabar ir prieš šimtą metų
Vasara jau ne už kalnų, tad po truputį dėliojamės vasaros planus ne tik kelionėms, tačiau ir spintai. Kaip visada vasarą norisi pasitikti atsinaujinus, atsigražinus ir, žinoma, su plačia šypsena. Kurgi daugiau galima savimi pasipuikuoti jei ne paplūdimyje prie jūros. Maudymosi kostiumėlių mados visada buvo ne tik stiliaus, tačiau ir seksualumo, subtilumo bei išskirtinumo atspindys. Per […]
Skaityti daugiau
Prienų miesto istorijos paslaptys (I). Tiltas, regėjęs tris šimtmečius
Buvęs daugiatautis, kelių religijų miestas Prienai – didelės ir garbingos istorijos miestas. Kiekviena gatvelė, didesnis ar mažesnis tiltas daug ką galėtų papasakoti. Apie prieš 160 metų atsiradusį pirmąjį Prienų keltą, apie prieš 130 metų mieste pastatytus pirmuosius žibalinius žibintus, apie triukšmingą turgų, košerines skerdyklas, knygnešius, kurie buvo kartu ir kontrabandininkai, apie šalia miesto įsikūrusius arkliavagius […]
Skaityti daugiau
Prienai ir apylinkės pirmojo pasaulinio karo mūšiuose
Greit minėsime 100-ąsias metines, kada dabartinių Prienų, Birštono savivaldybių teritorija tapo karo veiksmų arena. Karas nusinešė Europoje milijonus gyvybių, kare pradėtas naudoti cheminis ginklas, aviacija, tankai, toliašaudžiai pabūklai, neteko reikšmės karinės tvirtovės. Virš šio blogio išdygo ir gėrio daigelis – atsirado politinės sąlygos Lietuvos nepriklausomybei. Vis tik karo aukomis mūsų krašte tapo nemažiau kaip 2000 […]
Skaityti daugiau
Dantų gydytojo ir humanisto Igno Šablausko šeimos pėdsakais. Įtakinga tėvo Martyno Šablovskio tarnyba
Prieš metus davėme pažadą kolekcininkui Almantui Miliauskui, pateikusiam mums tyrinėjimui nemažai nuotraukų, ir krašto bendruomenei išaiškinti, kas gi buvo Kauno ir Kampiškių dantų gydytojo, Birštono muziejuje esančios kolekcijos amžinos atminties savininko Igno Šablausko tėvas. Ignas brandos amžiuje vengė kalbėti apie savo tėvą. Ši tema buvo tabu net paskutiniaisiais jo gyvenimo metais susitinkant su gerais bičiuliais […]
Skaityti daugiau