Istorija
Šalčių šeimos gyvenimo kelias ir nuopelnai
Prienų kraštą garsinanti, visiems puikiai žinoma, Šalčių pavardė kilusi iš senos Šalčių giminės, kuri minima jau nuo XVIII a. Tačiau tiksliai nežinoma, kada Šalčių protėviai čia apsigyveno. Šis kraštas iki XVII a. vid. beveik visas buvo apaugęs miškais. Tik vietomis, kur neužmato jokios akys, buvo pasislėpęs vienas kitas kaimas. Kiek daugiau kaimų telkėsi arčiau Prienų, […]
Skaityti daugiau
Kiekvienas esame verti pagarbos už darbą, žinias ir tolerantiškumą
Vaclovas Sinkevičius Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ir privačiuose pokalbiuose vyksta labai daug diskusijų apie krašto istorijos supratimą bei jos akcentus. Daugiausiai kritikos Birštono ir Prienų rajono savivaldybių vadovams, muziejams ir net atskiriems autoriams dėl, jo manymu, „paviršutiniškumo“, skiria istorikas Vytautas Kuzmickas. Redakcijos bendradarbiavimas su V. Kuzmicku prasidėjo senokai ir buvo gan intensyvus, kol istorikas nepradėjo […]
Skaityti daugiau
Prie „bokalo“ kavos gimsta įvairios mintys ir ateina noras panaikinti pilkąsias zonas
Vidmantas Venclovas Pamatęs skelbimą, jog Prienų KLC vyks paroda „Verslas tarpukario Prienuose“, o jos organizatoriai – Istorikų ir kolekcininkų draugija, panorau susipažinti su jos nariais. Draugiją įsteigė trys „muškietininkai“: Adomas Miliauskas, Irmantas Juocevičius ir Mindaugas Rukas, kuriuos suvedė domėjimasis Prienų krašto istorija. Susitikimas vyko portalo redakcijoje, o pokalbis prasidėjo nuo įdomios frazės. „Prie kavos „bokalo“ gimsta […]
Skaityti daugiau
Bajorai Bartoševičiai – mūsų krašto pirmasis istorinis tiltas į laisvąją Europą
Istorijos mokslas labai skiriasi nuo pigaus kokteilio iš visų istorijos detalių ir priemaišų: pigaus istorijos įvaizdžio. Istorijos mokslas turi plačią spalvų ir įvykių gamą. O įvaizdis pasitelkia tik siaurą, pasigyrimui reikalingą sutirštintą ryškių spalvų paletę. Valgome, kas yra kažkiek natūraliau. Skaitykime tikrus, patikrintus mūsų istorijos profesionalus: profesorių Alfredą Bumblauską, profesorių Rimvydą Petrauską, profesorę Raimondą Ragauskienę, […]
Skaityti daugiau
Į krašto istorinės sąmonės virsmą žvelgiant. Problemos, kurios jau negali būti nutylimos…
Visi, turbūt, sutinkame, kad visuomenė, bendruomenės gali žengti į priekį, tik įvardindamos problemas ir jas spręsdamos. Problemų dirbtinis slėpimas, jų neigimas menkina bendruomenes, silpnina jų entuziazmą, veiklumą. Nutylėjimas arba baimė pasakyti tiesą iškreipia, naikina pilietinį sąmoningumą ir demokratines vertybes. Tuo labiau, kai problemos jau siekia tris dešimtmečius. Negi net vaikštant karo sukeltos žmogiško išlikimo dilemos […]
Skaityti daugiau
Jiezno vardo paminėjimo 530-osioms metinėms. Mūsų krašto būtovės slėpiniai. Pagoniška šventvietė Liciškėnuose
Tai – tarsi sielos malda prieš Rasos, vasaros saulėgrįžos šventę, katalikiškai transformavusią į Jonines. Dar visai neseniai taisėme Jiezno šaulių žygiui pasirinkto Poškos kalno Liciškėnuose pavadinimą. Taip, tai, be abejonės, Popšų kalnas. Jo, kaip ir viso kaimo istorija domėjausi ir anksčiau. 1711–1713 metais čia buvo laidojamos didžiojo maro aukos. Jau 1847 metais šio kalno papėdėje […]
Skaityti daugiau
Moteris iš Jiezno, jaučianti gyvenimo trapumą, randanti stiprybę šeimoje ir svajojanti apie gyvenimą sodyboje
Vidmantas Venclovas Vykstant iš Vilniaus į Marijampolę yra kelio rodyklė, kuri nukreipia keliautojus į Jiezną. Miestą, įsikūrusį ant gražaus ežero kranto, o jo istorija susieta su kunigaikščiais Holovčinskiais, o vėliau praturtinta Pacų giminės. Bet šiandien mano istorija ne apie kunigaikščius, bet labai stiprią, o kartu ir trapią moterį, kuri, nepaisydama gyvenimo peripetijų, įgyvendina savo vaikystės […]
Skaityti daugiau
Apie (ne)pagarbą Jiezno istorijai ir tuščią povišką pozavimą
Ne paslaptis, kad Lietuvos nepriklausomybės 32-eji metai pagimdė ne tik pergales, bet ir kai kuriuos pralaimėjimus. Vienas iš jų kai kurios paviršutiniškos, pigaus įvaizdžio ženklus skleidžiančios periferinės valdininkijos humanitarinis neišprusimas. Nėra pagarbos istorijos faktams, jie iškraipomi arba prilipinami prie bet ko, pasireiškia istorinės medžiagos nusirašymas nuo kitų autorių, jų neįvardijant. Nesuprantu, štai to, dabar krašto spaudoje reklamuojamo „Velykinis šaškių konkursas, skirtas Jiezno […]
Skaityti daugiau
Birštonas ir daktaras Jonas Basanavičius
Jonas Basanavičius (1851–1927) – gydytojas, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, Nepriklausomybės akto signataras, mokslininkas, lietuvių visuomenės veikėjas. Tai vienas šviesiausių savo laikotarpio Lietuvos protų, paskyręs gyvenimą lietuvių tautai. Išleista ne viena knyga, parengta daugybė straipsnių, skirtų daktaro Jono Basanavičiaus gyvenimui ir veiklai, bet dabar ne apie tai. Šį kartą paieškokime jo pėdsakų Birštone. Vienas ar […]
Skaityti daugiau
PRIENŲ GYVENTOJŲ DĖMESIUI!
Janina Leonavičienė-Paplauskaitė Iš JAV Holokausto Memorialinio muziejaus gavau Prienų žydų dokumentus ir tarp jų atsiuntė 11 lapų Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio KAZIO DANULEVIČIAUS bylą. Gimęs 1922 m., lietuvis, gyveno J. Basanavičiaus g. 4, Prienuose, tėvai Pranas ir Marijona Mieldažytė Danulevičiai, žmona Marija Karmazaitė. Gal kas pažįstate šios šeimos gimines? Giminėms svarbi ši informacija, o man […]
Skaityti daugiau
Kaip filologija sugriovė legendą
Jokiu dokumentu nepagrįstą istoriją apie šalia Birštono kapinių už tvoros „palaidotą“ žmogų pateikė viena studentė (pavardės nenoriu minėti) savo 2001 m. bakalauriniame darbe „Senosios Birštono kapinės“, p.21. Jos pasakojimo esmė tokia: 1911 m. Birštone poilsiavo lenkų kilmės vokiečių karininkas Antonis Schymanskis, kuris užmezgė romaną su Kurhauze dirbusia jauna lietuvaite Maryte. Baigiantis atostogoms karininkas savo mylimajai […]
Skaityti daugiau