Sugrįžimai prie ištakų
Vilija Čiapaitė
14-asis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ šiais metais vyko Zarasų Didžiojoje saloje. Tai nuostabus gamtos kampelis, į kurį susirinko daug žmonių, norinčių susilieti su gamta, prisiminti baltų kultūrą, pagoniškas tradicijas. Kaip dera, Prienų rajonui atstovavo žolininkė, Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė su būriu draugų iš Prienų. Štai ką ji papasakojo apie šiemetinį renginį…
„Labai puikus renginys, sukvietęs daug žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Malonu, kad paskaitą skaitęs profesorius Vykintas Vaitkevičius sudomino ne vieną jo atėjusį pasiklausyti. Be to, įdomiausias akimirkas fiksavo fotografė Ona Gaidamavičiūtė. Tai jauna, veikli mergina, gyvenanti Vilniuje, tačiau jos asmenybės formavimuisi didžiulę įtaką turėjo Aukštadvario apylinkių (Trakų r.) kraštovaizdis. Susirinkusius it magnetas traukė amatų kiemeliai, kur norintys galėjo su amatininkų pagalba išžiesti puodynę, pabandyti siūti kaulo adata, kaip ir mūsų protėviai, susukti iš beržo tošies kibirėlį, nenaudojant jokių šiuolaikinių technologijų. Bandančios dažyti audinius, sužinojo, kokiomis gamtinėmis medžiagomis galima norimomis spalvomis juos nudažyti.“
O pati Rita Balsevičiūtė, kaip ir dera žmogui, išmanančiam apie gydomąsias žoleles, čia pat siūlė jas įsigyti tiems, kuriuos domina sveikas gyvenimo būdas. Tačiau ne tik žolelių galima buvo įsigyti pas Ritą, bet ir sužinoti, kada ir kiek užplikyti, kaip gerti arbatas, nuo kokių negalavimų jos gali pagelbėti.
Beje, šį kartą Rita pranoko pati save, nes susirinkusiems kepė trūkžolių kiaušinienę, kuri labai jiems patiko, nes dažnas klausinėjo kaip ją išsikepti ir kokius kiekius trūkžolės kiaušinienėn dėti. O ta trūkžolė turi gydomųjų savybių.
Be to, pasak pašnekovės, buvo užtikrintas saugumas, o šios misijos ėmėsi baikeriai. Jų dėka automobiliai nebuvo rakinami ir niekas iš jų nedingo, taip pat rūkantieji buvo apdalinti mėgintuvėlio tipo peleninėmis, kad nuorūkos nebūtų mėtomos teritorijoje.
„O viso renginio metu nemačiau nei vieno girto ar mušeikos, nors buvo prekiaujama alumi. Vadinasi, lietuviai moka švęsti ir be alkoholio“, – pabaigai pridūrė pašnekovė.
Kaip šis festivalis atsirado
„Mėnuo Juodaragis“ − Lietuvoje rengiamas neofolkloro muzikos festivalis, propaguojantis baltų kultūrą, pagoniškas tradicijas. Festivalio pradžia laikomi 1995 m., kai keliolika jaunuolių susirinko netoli Verbiškių kaimo Molėtų rajone. Šiuo metu tai vienas didžiausių ir lankomiausių vasaros festivalių, surenkantis apie 2500−3500 žiūrovų ir kasmet pristatantis žinomų muzikos atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio. Festivalis tradiciškai rengiamas paskutinį rugpjūčio savaitgalį. Dažniausiai vyksta tris dienas ir dvi naktis. Paprastai vienu metu vyksta keli renginiai skirtingose vietose: atlikėjų ir didžėjų iš Lietuvos ir kitų šalių pasirodymai, paskaitos, filmų peržiūros, veikia amatininkų dirbtuvėlės ir rankdarbių parduotuvėlės.
1-asis „Mėnuo Juodaragis“ įvyko 1995 m. lapkričio 10 d. Verbiškėse, Molėtų rajone. 2-asis ir 3-iasis taip pat buvo surengti Verbiškėse atitinkamai 1997 ir ir 1999 m. Vėliau kas 3 metus renginys persikeldavo į kitą vietą. 2000–2002 m. jis vyko Sudeikiuose, Utenos rajone, 2003–2005 m. – Kernavėje. 2006 m. festivalio nuspręsta nerengti. 2007–2009 m. festivalis buvo rengiamas Zarasuose, Didžiojoje Zaraso ežero saloje. 2010 m. 13-asis „Mėnuo Juodaragis“ vyko Aukštadvario regioniniame parke prie Velnio duobės.
