Lapkričio 9 dieną 18.30 val. Jiezno kultūros ir laisvalaikio salėje ir lapkričio 18 d. Birštono muziejuje įvyks garliaviškės lituanistės Ritos Pauliukaitienės knygos apie bajorus Bartoševičius (Bartuševičius), laisvės kovotojus ir Birštono kurorto įkūrėjus, pristatymas. Net pilnai knygos pavadinimo negaliu nurodyti, nes likus tik porai parų šitos knygos pristatymas yra slepiamas už stambių viduramžiškų užraktų, tarsi už sovietinių konclagerio vartų. Apie tai neskelbiama nei krašto spaudoje, nei savivaldybių ir kultūros centrų bei jų padalinių tinklalapiuose. Juk čia ne firmos vakarėlis?! O juk laisvės kovos, jų didvyriai, garbingos krašto asmenybės turėtų būti visiems plačiai žinomos, ypač jaunajai kartai. Juk ne kovidas ir jokių apribojimų nėra.
Apie knygos pristatymą sužinojau iš vienintelės šiuo metu gyvos kurorto įkūrėjo Adomo Bartoševičiaus provaikaitės, žinomų visoje Lietuvoje 1863–1864 m. sukilėlių ir visuomenės veikėjų emigracijoje Vaclovo ir Adomo Dominyko vaikaitės, Lietuvos partizano Adomo Bartusevičiaus-Narsuolio sesers Zitos Bartusevičiūtės. Su ja, kaip ir su visa šiek tiek jau praretėjusia šeima nuoširdžiai bendraujame. Per 10 metų straipsniais krašto spaudoje, televizijos laidomis viską dariau dėl šios giminės auksinio vardo įprasminimo. Irgi visgi tada galvoje tenka tada sukti klaustukų ratus. Kodėl taip slogiai tylima? Gal Birštone, Prienuose ar Jiezne yra alergija didingoms asmenybėms, laisvės kovų atminimui, o gal valdantieji nesubrendę valstybiškai ir pilietiškai, nes vien infrastruktūros plėtojimas dar nėra valstybiškumas?
Nenoriu čia susireikšminti, bet manau, kad neatmestina ir pasiklydusi versija, jog norima, kad šiame pristatyme nedalyvaučiau aš, kaip daug prisidėjęs prie bajorų Bartoševičių (Bartuševičių, Bartusevičių – pavardės evoliucija – V. K.) atminties garsinimo. Kodėl? Gal abiejų krantų valdžiai atrodo, kad esu kažkoks pavojingas kažkokių jų konkurentų rėmėjas? Nepriklausau jokiai politinei partijai, esu tik istorikas, kuris pats nagrinėdamas istorinį virsmą negaliu nepastebėti istorijos iškraipymų, demokratinių normų pažeidimo. Tai mane net sunkiomis sovietinėmis sąlygomis individualiuose pokalbiuose išmokė jau anapilin išėję Vilniaus Antakalnio kapinėse, šalia Menininkų kalnelio besiilsintys profesoriai Juozas Jurginis, Vytautas Merkys, profesoriai Bronius ir Pranė Dunduliai. Kova už tautos laisvę, pagarbą žmogui, neiškraipytai istorijai, tautos vertybėms nepasibaigė 1991 metais. Ji tęsiasi ir dabar. Kiekvienas doras žmogus negali būti abejingas šiai kovai.
„Laikinčiau“ visus politikus, mielieji. Bet kaip? Jau 10 metų rašau ir rašau, o vis vien stūkso išvartos ir baisios duobės senose Prienų kapinėse. Atvažiuoja mano geri pažįstami iš Varšuvos bajorai Geištorai, Šaltupio dvaro savininkų palikuonys. Man inicijuojant jų giminaičių kapas paskelbtas paveldo objektu senosiose kapinėse. Bet dažnai užsukdamas jį aplankyti, randu kapą apleistą. O stresas aplanko tada, kai Geištorai paskambina, kad jie už dienos bus Prienuose. Tada skambinu vicemerei, ji pažada, kad bus sutvarkyta. Sutvarkoma, bet tokia padėtis nenormali. Kaip istorikui jaustis, kad jo gimtojoje žemėje iš įprasminimo gujamas daug visam kraštui nusipelniusių kunigaikščių Holovčinskių atminimas, griaunami buvę valsčiaus rūmai, turintys didelę istorinę vertę ir, anaiptol, nesudūlėję. Supraskit mane, kuriam kraštas ir jo istorija yra nuo Jiezno, Birštono iki Balbieriškio ir toliau. Nuo Stakliškių iki užmirštos krašto istorinės Trojos Užuguosčio. Kaip jaustis Birštone, kada nei mieste, nei seniūnijoje Panemunyje neįamžintas bajorų Bartoševičių atminimas ir čia negali dėl to atvykti Krokuvos Tautinės Švietimo komisijos vardo Aukštosios pedagoginės mokyklos profesorė Marija Konopko, jau išleidusi dvi knygas 1995 ir 2021 metais apie pirmąjį krašto žurnalistą, Lvovo knygyno vedėją ir knygų leidėją Adomą Dominyką Bartoševičių. Jau 10 metų to prašiau Birštono savivaldybės narių asmeniškai ir straipsniais. O gal dėl to kaltos tik nepriklausomybei atgimstant „buvusiųjų“ nepavykusios pastangos pasisavinti gražią Bartusevičių valdą Panemunyje? Jau anapilin išėjusi Onutė Bartusevičiūtė-Žukauskienė tam pasipriešino valstybiniu lygmeniu.
Ritos Pauliukaitienės knygos pristatymas
Net ir nežinant knygos apie Bartoševičius pristatymo informacijos, ją slepiant (gal bus paskelbta paskutinę akimirką?), labai teigiamai reikia vertinti knygos pasirodymą. Rita Pauliukaitienė – aktyvi Garliavos bendruomenės narė, 2019 metais apdovanota metų garliaviečio titulu švietimo srityje, didelė Garliavos krašto istorijos žinovė. Ji rašo apie laisvės kovotojus: partizanus Vincą Daunorą-Kelmą, apie Juozą Lukšą-Daumantą, signatarą Petrą Klimą. Rašo vaikiškas knygeles. Pasak Zitos Bartusevičiūtės, knygoje apie Bartoševičius – labai vertingi jos gyvenimo, tiek vaikystės, tiek tremties, tiek potremtinio gyvenimo prisiminimai… Na, o visa kita pamatysime susipažinę su šia knyga. Bet reikėtų priminti, kad ši knyga yra autorės pastangų rezultatas, o ne Jiezno seniūnijos ar Birštono muziejaus darbas. Kitais vardais savų skylių neužkamšysi.
Kreipimasis į knygos pristatymo organizatorius Jiezne ir Birštone
Ponai, jau žinau knygos pristatymo datas. Tai ne kieno nors gimtadienis, mergvakaris ar organizacijų jubiliejus. Čia nagrinėjamos kraštui svarbios problemos. Mano bičiulei Zitai Bartusevičiūtei buvo pasakyta, kad mano dalyvavimas tiek Jiezne, tiek Birštone nepageidautinas. Aš esu Lietuvos respublikos pilietis, aš ateisiu į pristatymą. Jūs arba išvysite mane, arba atimsite žodį, neleisite pasidalinti istorinės mintimis. Bet gal prieš tai darydami, pasiskaitykit paskutinį poskyrį:
I. Mano iniciatyva Birštone, paremiant visam kolektyvui, kurhauze organizuota tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje daug dėmesio buvo skirta Bartoševičiams (https://www.bernardinai.lt/2013-06-26-birstone-vyks-tarptautine-istoriku-konferencija/). Konferencijos pranešimų pagrindu UAB „Aipek“ leidykloje, remiant Juozo Palionio paramos ir labdaros fondui, buvo išleistas leidinys „Birštono kraštas ir kaimynai kovoje už laisvę 1863–1864 metais“.
II. Mano iniciatyva, paremiant visam kolektyvui, 2014 m. vasario 9 dieną Birštono kurhauze įvyko minėto leidinio pristatymas ir kartu Lietuvos muziejininkų, dalyvaujant dvasiškiams, konferencija „Muziejų, archyvų, mokyklų, parapijų, visuomenės partnerystė, tyrinėjant ir propaguojant krašto istoriją“ (www.gyvenimas.eu/2014/02/11/kurhauze-vyko-birstono-muziejaus-leidinio-birstono-krastas-ir-kaimynai-kovoje-uz-laisve-1863-1864-metais-pristatymas-ir-konferencija).
III. Televizijos laida, kurioje pasakojama apie Bartoševičius (https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000126129/atspindziai-paveldo-kolekcija-birstono-kurorto-kurimosi-pradzia-kuklias-medines-maudykles-pakeitusios-puosnios-vilos).
Mano parašytus straipsnius (jų daug), jų bibliografiją – dar 30 pozicijų apžvelgsime kitoje apžvalgoje. Dabar pateiksiu nuorodas tų, kurie yra internete: http://kvitrina.lt/istorijos-panteone-dar-vienas-garbingas-birstono-krasto-zmogus/// http://kvitrina.lt/130-metu-senumo-nuotraukoje-garbingas-birstono-krasto-bajoras/ http://kvitrina.lt/atgal-i-praeiti-i-1863-iuosius/ http://kvitrina.lt/birstono-kurorto-ikurimo-170-meciui-i-didzioji-pradzia/ http://kvitrina.lt/birstono-kurorto-170-meciui-ii-bartoseviciai-kurorto-ir-krasto-istorijoje/ http://kvitrina.lt/birstono-kurorto-170-meciui-iii-viktorijos-saltinio-pavadinimo-paslaptys/ http://www.naujasisgelupis.lt/?p=7225 https://www.gyvenimas.eu/2018/01/09/margio-rinktines-jono-beinoraviciaus-vejo-vadovaujamu-partizanu-1948-m-gruodzio-12-d-kovine-ataka-birstone/ http://www.naujasisgelupis.lt/?p=16414 http://www.naujasisgelupis.lt/?p=16896 http://www.naujasisgelupis.lt/?p=3988 https://www.gyvenimas.eu/2019/09/25/in-memoriam-onute-bartuseviciute-zukauskiene/
