Kad ir kokia kaitri buvo vasara, tačiau saulė žmonėms tikrai neatsibodo. Tokia išvada piršosi žvalgantis į prieniškius ir krašto svečius, rugsėjo 29-ąją susirinkusius į tradicinę Prienų rajono šventę „Rudens spalvos“. Nors dar ilgokai žnaibėsi po nakties išlikusi žvarba, bet skaistūs saulės spinduliai tiesiog vertė šypsotis, o šypsena, nori nenori, nubaido niūrią nuotaiką. Tad prie sporto arenos susirinkę sportininkai, mugės prekybininkai, žiūrovai ir šventės dalyviai nesigailėjo atvykę į Prienus. Tiesa, gal prekybai ir stigo pirkėjų, bet linksmybių, įdomybių, gardumynų ir sportinio azarto buvo lig valiai.
Kol stadione ir aikštelėse sporto entuziastai „aiškinosi tarpusavio santykius“, palapinėse ant stalų gulė rudeninės gėrybės ir vaišės. Čia savo išmonę ir gabumus rodė konkurso „Gardžiausias patiekalas“ dalyviai. Kaip sakoma pasakose, tokio vaizdo nei žodžiu apsakysi, nei raštu aprašysi… Tik pamačius ir pasigardžiavus galima suprasti, kas laukė komisijos, turėjusios išrinkti nugalėtoją. Vargo ragaujant, na ir, žinoma, skonių bei dailumo iššūkių vertintojams tikrai buvo apsčiai. Stalus paruošė ir išpuošė ne tik bendruomenės, klubai, įstaigos ar seniūnijos, bet ir pavieniai kulinarijos meistrai, patiekę tradicinius krašto ar kaimo, pamirštus senovinius, nuostabius naujoviškus, sveikuoliškus, rudeninius ir ne tik valgius. Šalia taukinio, sūrių, grybų sriubos, žuvienės, šilkinės košės ir kitų paprastų, bet neprastų patiekalų, atsirado ir aristokratijos atšvaitų – tai jiezniškiai, besididžiuojantys grafų Pacų istorija, patiekė ypatingu būdu paruoštą žąsieną. Beje, šios seniūnijos atstovams iššūkį metusi ir viena sudalyvavusi jieznietė Ramutė Dumalakienė tapo ir absoliučia konkurso nugalėtoja, sugebėjusia, anot komisijos, suderinti senąsias tradicijas su modernumu ir priblokšti ypatingu mėsos patiekalo skoniu. Nugalėti šitiek varžovų, ko gero, Ramutei padėjo ir ją garsinantis kulinarinis talentas, ir bajoriška kilmė (ją reprezentavo įrėminta tėvelio Jono Bajoro nuotrauka).
Šventėje apsilankiusių žmonių laukė ir savo ekspozicijas paruošę LSDP Prienų skyrius, Prienų rajono visuomenės sveikatos biuras, draudimo bendrovė „Compensa“, grožio prekių platintoja „Avon“. Mažuosius džiugino jiems skirta žaidimų ir pramogų erdvė.
Šventės pabaigoje įvyko apdovanojimų ceremonija. Joje buvo pagerbti sveikatingumo, namų ir daugiabučių puošybos konkursų nugalėtojai, patiekalus paruošę ir visus jais vaišinę žmonės.
„Gardžiausio patiekalo“ konkurso nugalėtoja apdovanojimų iškilmės nelaukė, tačiau ją pavyko pakalbinti vėliau. Taigi, nors pati Ramutė buvo nustebusi dėl savo laimėjimo, bet paaiškėjo, kad be reikalo. Kitiems konkurso dalyviams teko rungtis su kulinarijos meno žinove. Nors maisto gaminimas Ramutei tik hobis, kuriam ji atsiduoda visa siela, tačiau tam ji skiria labai daug savo laiko, jėgų, nuolat tobulinasi įvairiuose kursuose, seminaruose, dalyvauja degustacijose. Jos eksperimentų rezultatus išbando mama, vaikai, giminės ir draugai, kuriems ji dažnai padeda pasiruošti šventėms stalus. Ir kiekvienąkart Ramutė stengiasi sugalvoti ir pagaminti ką nors naujo, nematyto, neragauto.
Kurdama patiekalus, kaip sakė Ramutė, ji nieko aklai nekopijuoja. Prancūzų, japonų, anglų ar italų virtuvę ji pritaiko mūsiškam skoniui, drąsiai keisdama sudėtines dalis, paruošimo būdą. Nuo Pelekonių kilusi moteris savo kepiniams dažniausiai naudoja dar tėvelio statytą duonkepę, o mikrobangės net ir neturi. Kulinarinį talentą ji mano paveldėjusi iš savo mamos, kuri karo metais buvo atsidūrusi Vokietijoje, dirbo namų šeimininke ir išmoko labai daug maisto gamybos būdų. Ramutė sako pradėjusi nuo „pradžiamokslio“ – viščiuko tabaka, o jos gebėjimus, panašu, perėmė sūnus Augustinas.
„Šis darbas – yra žaidimas“, – šyptelėjo pasakodama Ramutė. Kurgi ne – konkursui ji pasiruošė per rekordinį laiką: iš vakaro užmarinavo mėsą, o ryte ją iškepė ir pristatė komisijos bei šventės dalyvių „teismui“. Ir vargu ar verta tuo stebėtis. Ramutės paruošti meniu karaliauja ne viename restorane, kavinėje ar bare, o dovanai dalijamų jos paruoštų gardumynų dažnai paragauja ne tik Jiezno, bet ir aplinkinių kraštų žmonės. Tad tai, ką ne viena moteris vadina vergyste ar kančia, šiai daug išbandymų patyrusiai moteriai yra malonumas, kūrybinis džiaugsmas ir miela širdžiai veikla.
Sigutė Katkauskienė
