Vilija Čiapaitė
Sakoma, jei žmogus išeina – išnyksta kaimas, jei uždaroma biblioteka – nusileidžia saulė. Tačiau nedidukė Siponių krašto biblioteka išlikus, kaip saulės spindulys, kur renkasi žmonės ne tik pasiimti knygų, kad jas namuose skaitytų, bet ir tam, kad pabendrautų, užtrauktų sutartinę. Čia jiems padeda deklaruoti mokesčius ir kartu pamoko, kaip tai atlikti patiems. Juk dabar technologijų amžius, tad būtinai reikia mokytis, o jei nemoki, visada išties ranką bibliotekininkė Onutė. Daug veiklų vyksta bibliotekos salėje, mat čia ir toliau puoselėjamos šio krašto tradicijos. Ji savo darbus dirba tyliai, tačiau jie jaučiami kiekvienuose namuose. Juk ryšulėlis knygų atkeliauja net pas tuos, kurie nepajėgia atkakti iki bibliotekos. Kad naujausios ir skaitomiausios knygos pasiektų ir šį gamtos išmylėtą kraštą, daug dėmesio skiria Birštono viešosios bibliotekos direktorė. Ji puikiai supranta, jog viso kultūrinio Lietuvos gyvenimo pradžia prasideda nuo mažų regionų. Kuo daugiau jie gauna knygų, tuo daugiau besistiebiančiųjų tęsti kultūrinius gyvenimo aspektus gali didžiuosiuose miestuose, kaip Kaunas, Vilnius, Šiauliai ir t.t.
Žiupsnelis istorijos
Siponių biblioteka įkurta 1957 metais. Tada ji buvo įkurdinta privačiame name. Pirmoji bibliotekininkė, išdirbusi čia tik metus, buvo Marytė Petrunina, o biblioteka turėjo apie 3000 knygų. Kaskart biblioteka migruodavo į kitus privačius namus, nes neturėjo stabilios vietos. Po to joje dirbo Marytė Revuckaitė-Kučinskienė, A. Vanagas, Marytė Džervienė. Bene ilgiausiai bibliotekoje išdirbusi Onutė Laukevičienė atsiimdama padėką pasakė: „Nepamirškit kelio į biblioteką ir skaitykite knygas“. Kiekviena diena, kurią pradirbo šie žmonės, į Siponis atnešdavo kultūrinio gyvenimo tarpsnius, kurie ypač aktualūs dabar. Tai tarsi antri namai, kur skamba dainos, klausomasi poezijos skaitinių, vaidinama, aptariamos perskaitytos knygos, dar daugiau įvairių renginių, susitikimų čia vyksta draugėje su bendruomene. Tiesa, norisi dar pridurti, jog Siponių bibliotekos padėtis pasikeitė, kai 2000 metais Birštono seniūnija buvo prijungta prie Birštono miesto.
65-eri žmogui daug, o įstaigai – mažai
Į gražaus jubiliejaus minėjimą atvyko Birštono merė Nijolė Dirginčienė, vicemeras Vytas Kederys, administracijos direktorė Jovita Tirvienė. Be abejo, tai svarbūs žmonės, kurių dėka ši biblioteka įgavo antrą kvėpavimą, nes turi savo patalpas. Dėl to bibliotekoje atrasi tai, kas būtina šiuolaikiniame gyvenime, ir tai kultūrinis židinys, ypač svarbus šios bendruomenės svertas. Kaip ir a.a. Juozas Palionis, Seimo narys Andrius Palionis, Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas, jie supranta kad užgesinus šį kultūros židinį, bus prarastas ryšys ir su žmonėmis.
Renginys, skirtas Siponių žmonėms
Į šventę bibliotekos salėje susirinko negausus siponiškių būrys. Tačiau tai pateisinama, nes juk vasara, negailestingas lietus ir nesibaigiantys darbai, o kai kam sveikatos problemos neleido atvykti į susitikimą su mylima aktore, skaitove, UNICEF Geros valios ambasadore, lietuviškojo žodžio puoselėtoja ir skleidėja, Klaipėdos universiteto docente Virginija Kochanskyte bei klarnetininku Valdu Andriuškevičiumi. Charizmatiškoji Virginija skaitė eiles, kalbino anapilin išėjusius poetus… Žvelgdamas į aktorę, matei akimirkas, kurios gyveno joje, kaip ir poetų, kurie tarsi susiliejo į visumą su visata, su vidine energija, kurią skleidė jos dvasinis pakylėjimas. Valdas klarneto muzika pakylėjo ir kartu nuskraidino eiles po Siponių pievas, nusėtas žolynais, kur mėlynomis, kaip lietuvaitės akimis, rugiagėlės lingavo į taktą. Maironis, Vincas Kudirka, Sigitas Geda ir kiti poetai tarsi buvo tarp mūsų ir paliko pėdsaką nuostabioje Siponių žemėje, primindami, kad knyga yra pati didžiausia vertybė ne tik istorijoje, bet ir turi išliekamąją vertę. Tad branginkime ir puoselėkime tokius mažučius kultūros židinius, nes knyga visada svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime. Ir žinokim, kad be bibliotekos apsamanotume nuo sėdėjimo namuose.
