Seimo pirmininkė: „Lankstumo gali būti daugiau“ 

Vacys Staknys

Gegužės 25 d. Prienuose apsilankė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri prieš šachmatų simultaną su krašto gyventojais bendravo su vietinių leidinių korespondentais. Buvo paliestos kelių, švietimo ir tarpinstitucinio bendravimo klausimai.

Portalo kvitrina.com reporteris pakreipė diskusiją apie Švietimo ministerijos bandymus išguiti iš kaimo vietovių vidurinį ugdymą. Seimo pirmininkė nebuvo linkusi sutikti su epitetais „išvaryti“ ir „naikinti“. Anot Viktorijos Čmilytės-Nielsen, norim nenorim, vyksta vidinė migracija ir kaimai tuštėja, todėl priimant sprendimus iškyla nemažai dilemų dėl mokyklų išlaikymo efektyvumo ir mokymosi kokybės. Pasak Seimo pirmininkės, yra mokyklų, kuriose mokiniai išvis nelaiko egzaminų arba išlaiko labai prastai. Valstybės pareiga suteikti kiekvienam galimybę įgyti tinkamą išsilavinimą, todėl būtinas įsikišimas. Buvo pasakyta apie papildomą švietimo finansavimą ir pedagogų atlyginimų padidėjimą. Akcentuota, jog šiuo metu pagrindinis akcentas sudėliotas į ikimokyklinį ir pradinį ugdymą ir jo priartinimą prie gyvenamosios vietos, o vyresni mokiniai gali ir nuvykti į artimiausią mokyklą. Viešnia pažadų nedalino, bet akcentavo, jog lankstumo sprendžiant apie mokyklų tinklą ir kriterijus galėtų būti daugiau.

Seimo pirmininkė kalbėjo apie Valstybės atsakomybę prieš vaikus, bet, atrodo, Švietimo ministerija, Vyriausybė ir Seimas priimdami sprendimą dėl minimalaus mokinių skaičiaus gimnazijų klasėse neįsigilino į kaimo vietovėse vykstančius procesus. Mokyklos ir vidurinis ugdymas – tai ne tik klasės, tai bendruomeniškumo šaltinis ir gero kokybiško gyvenimo kaime rodiklis. Politikai džiaugiasi, jog pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių sugrįžta į savo kraštus nei išvyksta, kalba apie verslo investicijas regionuose, bet nesupranta, jog sunaikinti visada lengviau nei vėliau atstatyti. Seimo pirmininkė pripažino, jog klases, kuriose apie 30 vaikų, valdyti sudėtinga, todėl ir buvo priimtas sprendimas dėl maksimalaus 21 mokinio klasėse ribos. 

Kodėl pasirinktas būtent toks skaičius, pirmininkė neatsakė, bet priminė, jog tautinėse mokyklose maksimali riba sumažinta iki 12 mokinių. Jos manymu, tautiškumo įvairovę reikia saugoti. O kaip tada su lietuvybės saugojimu? 

Paprašiau, kad p. Viktorija imtųsi lyderystės šiuo klausimu. Nežinau, ar buvau išgirstas, bet įsitikinęs, jog diskusijos Švietimo ir Sveikatos apsaugos klausimais būtinos su įvairaus rango Valstybės pareigūnais. Nemanau, kad vidurinio ugdymo naikinimas kaimo vietovėse padarys mūsų šalį stipresnę ir labiau išsilavinusią.

Taip pat skaitykite