Vacys Staknys
Rugpjūčio 23 d. Tą dieną 1939 metais Ribentropas ir Molotovas, atstovaudami nacistinei Vokietijai ir Sovietų Sąjungai, pasirašė paktą – nepuolimo sutartį, prie kurios buvo pridėti slapti Europos pasidalijimo protokolai. Ir, nors pagal pirminius protokolus Lietuva turėjo atitekti Vokietijai, bet jau 1939 metų rugsėjo 28 d. tarp dviejų agresorių buvo pasirašyta draugystės sutartis ir Lietuva perėjo į Sovietų Sąjungos įtakos sferą.
1989 m. rugpjūčio 23 d. trijų Baltijos šalių žmonės susikibo rankomis į vieną grandinę parodydami, jog yra vieningi ir solidarūs. Taip gimė Baltijos kelias. O jau kitais metais kovo 11 d. Lietuva paskelbė apie nepriklausomybės atgavimą.
Rugpjūčio 23 d. galima vertinti įvairiai. Tai ir juodojo kaspino diena, ir vilties, ir laisvės troškimo. Bet šiais laikais rugpjūčio 23 d. dažniausiai jau tampa tolima istorija, kurią prisimena tik tie, kurie stovėjo Baltijos kelyje. Minėjimuose, kurie jau seniai virto kameriniais renginiais, susirenka nedidelės grupės žmonių.
Prienuose Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena paminėta bažnyčioje. Šv. Mišių metu klebonas Vaidotas Labašauskas kalbėjo apie žmogaus laisvę ir pasirinkimą. Vėliau bažnyčioje skambėjo kamerinio ansamblio „Arkada duo“ kūriniai. Ryte Prienų KLC atstovai padėjo gėles prie paminklo Laisvės aikštėje. O visas miestas gyveno eilinio trečiadienio ritmu.
Balbieriškyje atidengtas atminimo akmuo vietoje, kurioje daugiau nei prieš 80 metų buvo žydų maldos namai – sinagoga. Renginyje dalyvavo JAV, Izraelio, Vokietijos ambasadų, žydų ir kitų valstybinių organizacijų atstovai, Prienų rajono savivaldybės vadovai, kiti svečiai ir Balbieriškio gyventojai. Vieni įvykį pavadino švietimo pamoka, kiti – prisilietimu prie istorijos, treti – susitaikymo momentu.
