Puoselėkime savo gimtąjį kraštą

Dvylikių bendruomenės ūkininkai ir gyvenvietėje gyvenantys žmonės, apsidirbę žemės ūkio darbus, organizavo bendrą talką aplinkai pagražinti. Jos metu buvo sutvarkyta aplinka prie kaimo kryžiaus, pasodinta gėlių. Visi pasižadėjome dažniau užsukti į šią vietą, pasirūpinti švara ir tvarka.

Jau keleri metai rajone egzistuoja šiukšlių rinkimo ir rūšiavimo tvarka, visur stovi surinkimo konteineriai, tačiau ne visi gyventojai nori šiukšles rinkti. Jie geriau šiukšlių maišus išmes pagrioviuose, pamiškėse, pakrūmėse, svetimų sodybų pakraščiuose ir, pagal juos, jau tvarka – ne mano daržas, ne mano pupos.

Dažnai pakelėse tenka matyti išmestas senas padangas – tai akivaizdus nenoras tvarkytis pagal Savivaldybės priimtus nurodymus.

Šiukšlių maišai taip pat voliojasi pakelėse, kuriuos darbuotojai, atlikdami kelių priežiūros darbus, suardo ir tada šiukšlės dar plačiau pasiskleidžia po laukus. Visa tai nepuošia aplinkos.

Susirinkime Dvylikių bendruomenės nariai kreipėsi į Pakuonio seniūnijos gyventojus ir ragino stebėti aplinką, duoti pastabas šiukšlintojams, mylėti ir puoselėti savo gimtąjį kraštą.

Manome, kad ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje tapo didele bėda vienas ypač gajus, pavojingas žmogui augalas – Svarovskio barštis. Žmonės žino, jog jo sėklos buvo parsivežtos kaip sparčiai augančio, daug žaliosios masės duodančio augalo. Jis buvo naudojamas siloso gamybai. Tais laikais niekas nežinojo apie pavojų sveikatai. Prie siloso gamybos dirbę žmonės ilgai nesuprato, kodėl nuogos kojos, rankos paraudo, pasidengė pūslėmis, žaizdomis. Vėliau šio augalo populiarumas sumažėjo, tačiau jo paplitimas pasidarė masiškas. Manome, kad ši bėda aktuali ne tik pas mus, bet ir visame rajone.

Vasarą bendruomenės žmonės ir ūkininkai, kurių laukuose pasirodo ši piktžolė, stengiasi ją naikinti, tačiau per vieną sezoną šio augalo išnaikinti neįmanoma. Turime įsiminti, kad jis dauginasi sėklomis, ir neleiskime jas subrandinti. Bėda yra tame, kad žemėtvarkininkai taip vykdė reformą, kad mes, gyvenantys savo krašte, nežinome, kas yra gretimų sklypų savininkai. Žemė tai atkelta, tai perkelta, ir nesuprasi, kas yra mažesnių žemės sklypelių savininkai, o būtent tuose sklypeliuose ir bujoja Svarovskio barščiai ir kitos piktžolės. Antai prie buvusių Dvylikių fermų kadaise buvo įrengtas tvenkinys, aplink išasfaltuota aikštelė ir riboženkliai rodo, kad sklypas turi savininką, tačiau paverstas piktžolynu, krūmynais. Tvenkinyje vis dar plaukioja gražuolės gulbės, tačiau esama aplinka pasigėrėti negali.

Talkos metu bandėme patvarkyti šią apleistą vietą. Rovėme ir krovėme į krūvas Svarovskio barščius, apipjovėme pakelę, surinkome šiukšles. Talkos pabaigoje pasigrožėjome tartum naujam gyvenimui atgijusiu žemės lopinėliu.

Bendruomenės nariai pasidžiaugė savo gimtojo krašto gražumu, žmonių gerumu, supratingumu, rūpestingumu.

Dvylikių kaimo bendruomenė