Poilsis Birštone: kaip iš gamtos gaunamas gėrybes galime panaudoti sveikatinimuisi?

Eglės sanatorijos medicinos vadovas Kęstutis Skauminas

Birštonas – miestas alsuojantis gamtos ramybe ir tyru oru. Nenuostabu, kad žmonės, pavargę nuo rutinos ir darbų, čia vyksta ištisus metus. Tačiau, ar vykdami ilsėtis, kada nors susimąstėte, kas naudinga jūsų sveikatai ir kokiomis natūraliomis gamtos gėrybėmis galite pasinaudoti Birštone?

Laida „Švarūs miestai“, rodoma per „Lietuvos ryto“ televiziją, kiekvieną šeštadienį žiūrovus supažindina su švaraus gyvenimo abėcėle bei pataria, kaip gyventi ekologiškiau ir tvariau. Šį kartą laidos komanda lankėsi Birštono sanatorijoje, kur aiškinosi, kaip ir kokias, iš gamtos gaunamas gėrybės, galime panaudoti savo sveikatai.

„Yra patvirtinta, kad žmogus natūralioje gamtoje, būdamas natūraliame gamtos fone, natūraliame gamtos triukšme, atsistato po sunkios dienos, po intelektinės veiklos žymiai greičiau nei būdamas šiuolaikinėje, socialinėje, technologinėje aplinkoje. Vien tai yra harmonija. Mes padedame žmonėms naudoti tokį natūralų būdą“, – teigė „Eglės sanatorijos“ medicinos direktorius Kęstutis Skauminas.

Birštonas apdovanotas mineraliniu vandeniu, kuris yra pasitelkiamas ir sanatoriniam gydymui. Mineralinį vandenį galima gerti arba galima maudytis mineralinio vandens voniose. Į sanatoriją atvykę svečiai gali pasimėgauti ir purvo procedūromis, kurios gerina kraujotaką bei yra naudingos nervų sistemai. Pasak Kęstučio, sanatorinį sveikatinimąsi turėtų rinktis visos amžiaus grupės, nes jis naudingas ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

„Mes dažnai nesusimąstom, kad ne tik mūsų sveikatos resursai yra riboti, bet ir tiek gamtos resursai nėra neriboti. Šiuo metu dar mes gyvenam tam tikroje klimatinėje zonoje, kur dar tos civilizacijos poveikis gana ribotas. Siūlyčiau naudotis kol galima, tais natūraliais gamtiniais resursais. Tiek oras, tiek landšaftas, tiek aplinkui esantys miškai ir natūralūs vandens telkiniai, tiek kurorto infrastruktūra, tiek tos natūralios gamtinės jėgos, kurias mes gauname iš mineralinių vandenų, gydomojo purvo, ir būtent sanatorinis, kurortinis gydymas iš tikrųjų paveikiausias per tą sustabdymo elementą. Čia atvykus lengva atsiriboti, čia atvykus lengva sustoti“, – apie teigiamą sanatorinį gydymą pasakojo Kęstutis Skauminas.

Išbandyti vieną iš purvo procedūrų teko ir laidos vedėjai Justei Zinkevičiūtei. Pasak jos, procedūra itin maloni, padeda atsipalaiduoti, o po jos jaučiasi pašvelnėjusi oda.

Kita laidos tema: ar automobilių plovyklos gali būti ekologiškos?

Automobilio plovimas svarbus savininkui ne tik iš estetinės pusės, bet ir iš techninės. Bet ar kada nors susimąstėte, kad automobilių plovykla gali būti ekologiška?

Pasak įmonės „Ofnis“ vadovo Dainiaus Gabrilevičiaus, svarbu automobilių plovyklos įrenginių, jų veikimo ir naudojamos chemijos visuma. Dainius laidoje pristatė plovyklą, kuri naudoja vandens taupymo ir perdirbimo technologiją ir taip mažina vandens sąnaudas bei apsaugo aplinką nuo cheminių valiklių nutekėjimo į gamtą. Ir nors, tokioje plovykloje vis tiek yra naudojama chemija, jos kiekis jau yra gerokai mažesnis.

„Jeigu supiltume visas naudojamas chemijas į vieną mėgintuvėlį būtų 45 mililitrai. Jeigu plovykla tinkamai suderinta, chemijos daug tikrai nereikia“, – teigė „Ofnis“ vadybininkė Ramutė Juknytė.

Kitame reportaže: kokie tvarūs sprendimai taikomi medžio produktų gamyboje?

Nors didelės pramonės įmonės yra vienos iš didžiausių aplinkos teršėjų, pasak įmonės „Universalūs medžio produktai“ vadovo Giedriaus Viederio, jos ir turėtų rodyti didžiausią pavyzdį, ekologine prasme. Todėl ši įmonė naudoja ne vieną ekologišką ir tvarų sprendimą: gamybinės patalpos bei visi sandėliai apšviesti LED moderniais šviestuvais, kurie leidžia taupyti elektros energiją, o visos gamybos atliekos yra surenkamos ir perdirbamos į biokurą arba perduodamos tolimesniam perdirbimui.

„Savo gamybos technologiniuose procesuose visiškai nenaudojame iškastinio kuro, tam esam įsirengę dvi modernias biokatilines su pažangiais filtrais, kas leidžia mums sumažinti išmetamų kietųjų dalelių kiekį į aplinką. Taip pat, galime pasidžiaugti, kad turime savo nuosavą saulės elektrinę, kuri leidžia mums pasigaminti iki dešimt procentų mūsų elektros metinio poreikio, visa kita elektra yra perkama, taip vadinama, žalia, kuri pagaminta iš atsinaujinančių elektros šaltinių“, – apie kitus tvarius sprendimus, pasakojo Giedrius Viederis.

Šį reportažą pristatė licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Gamtos ateitis“, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą.

Laidą „Švarūs miestai“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per „Lietuvos ryto“ televiziją.