Laima Polenskaitė
Visa Lietuva almėjo, nes šių metų Muziejų nakties tema pasirinkta itin netradicinė, ryški, turinti atminties, asociacijos galios. Šiai idėjai įvardinti pasirinktas Romualdo Granausko pjesės „Rožės pražydėjimas tamsoj“ pavadinimas.
Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos renginius. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“, į kurią įsijungė ir Lietuvos muziejai. Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai nedirba, bei supažindinti su muziejais įvairių bendruomenių narius. Tą dieną organizuojami renginiai lankytojams nemokami.
Ypatingą kūrinio metaforą galime sieti su bendrąja grožio idėja, nes rožė yra ne tik tobuliausia gėlė, bet ir estetinio tobulumo vaizdinys, svarbus kultūros, meno simbolis, o muziejai saugo ne tik vertingiausius meno kūrinius, kultūrinius unikumus, bet ir yra įsikūrę ypatingo grožio erdvėse – rūmų menėse, istoriniuose salonuose, reprezentacinėse erdvėse, kurių interjerai išreiškia ypatingą grožio aplinką.
Europos muziejų naktį, kuri buvo rengiama gegužės 21 d. visi Lietuvos muziejai duris nemokamam lankymui atvėrė šešioms valandoms – nuo 18 val. iki 24 val.
Ne išimtis buvo ir Šilavoto Davatkynas.
Renginys prasidėjo specialiai Davatkyno Muziejų nakčiai sukurtu meniniu vyksmu, kurio metu Adomo Mickevičiaus kūrybą („Poną Tadą“) skaitė aktorė Alma Masiulionytė, dūdmaišiu griežė Povilas Pukelis, tapytoja Aušra Andziulytė tapė didelio formato paveikslą, nors jai būdingi maži paveikslai. Buvo numatyta, kad šios programos metu per valandą A. Andziulytės nutapytas paveikslas bus paaukotas ugniai (taip autorė norėjo). Tačiau susirinkusiųjų buvo nutarta, jog bus sudegintos paletės. Visi įkalbėjo autorę, kad paveikslas liktų kabėti.
Toliau vyko Prienų rajono mokyklų dainuojamosios poezijos festivalis „Po Davatkyno dangum“. Mokiniai iš įvairių rajono mokyklų atliko dainas. Grojo Šilavoto pagrindinės mokyklos mokytoja Lijana Sarnickienė, Prienų „Žiburio“ gimnazijos muzikos mokytoja Roma Ruočkienė atliko kelis kūrinius, kitų mokyklų mokiniai bei mokytojai. Beje, tiesiai iš Kauno Gatvės muzikos dienos atvažiavo solistė ir gitaristas, kurie taip pat atliko kelis kūrinius po žvaigždėtu Davatkyno dangumi. Muzikos garsai aidu atsikartojo miško pakraštyje ir, rodės, kad medžiai kartu dainuoja su susirinkusiais.
Kai nutilo dainos, visi pakilo į kalnelį, kur degė laužas. Ten vietoje paveikslo, kurį nutapė Aušra Andziulytė, buvo sudegintos paletės, nors ir jų buvo gaila. Prie laužo vyko pokalbiai. Štai, gydytoja Ineta Marčiukaitytė šiltai palinkėjo tarpusavio supratimo, nepamiršti skirti dėmesio vienas kitam.
Po pokalbio vyko vaišės. Kaip sakoma, gamtoje ir juoda duonos riekė pavirsta gardžiu pyragu, tačiau čia vaišingieji šilavotiškiai visuomet turi kuo pavaišinti!
Sodinukų mugė
Davatkyne vyko labai smagi sodinukų ir įvairių augalų mugė. Buvo daug žmonių, kurie atnešė įvairiausių augalų. Tai buvo labai smagus jausmas, kuomet buvo galima įsigyti augalėlių papuošti savo sodybai.
Kūrybinės dirbtuvės
Kai vakaro marška apgaubė dangų, visi buvo pakviesti piešti šviesa. Šios „technikos” mokė įvairių kūrybinių dirbtuvių rengėja Mantė Jaruševičiūtė ir Ignas Marčiukaitis. Buvo smagu žiūrėti į tuos, kurie tai bandė padaryti, ir daug kas tai išbandė.
Viename namelyje buvo rodoma meninė instaliacija „Tarp šviesos“. Jos autoriai Žymantas Katinas ir Saulius Kmielauskas.
Instaliacija „PIN diena: kultūros maratone Kablys“ laimėjo pirmąją vietą. Piniginius prizus jauniesiems menininkams įsteigė asociacija AGATA.
Gerai nuotaikai pakelti koncertavo muzikantai iš Skriaudžių. Jie dalyvauja įvairiuose Davatkyno renginiuose ir linksmina žmones. Ir šią įspūdingą naktį jie buvo kartu su visais.
Po visų renginių visi nukulniavo prie laužo ant kalvos, toliau už Davatkyno. Žemaitijos medinčius Petras Dabrišius papasakojo apie senovės lietuvių tradicijas ir santykį su gamta. Mušė būgną, padarytą iš elnio odos. Visa tai vyko prie mistiškai degančio laužo.
Po šios renginio dalies vėl teko sugrįžti į Davatkyną, kur skanauta girininko, žuvienės virimo čempionato nugalėtojo Vido Dereškevičiaus žuvienė. Kai pilvai pilni, ir dūkti smagu. Tada prasidėjo lobio paieškos. Reikėjo pagal nuorodas, paslėptas tam tikrose vietose, rasti lobį – rožę, o šis žaidimas reikalavo Davatkyno istorijos žinių.
Viso renginio metu veikė ekspozicijos. O pats renginys vyko iki 24 val. nakties. Žmonės nesiskirstė, norėjo dar pabūti Davatkyne, nes toks renginys vyksta tik kartą per metus, kuomet norisi pabūti ne tik gamtoje, bet ir kartu su pažįstamais bei draugais.
Beje, renginį vedusios Viktorija Lincevičiūtė ir Virginija Maščinskienė dažnai pašmaikštaudamos ir neieškodamos kišenėje žodžio visus subūrė vienam vieninteliam tikslui – pabūti kartu, kad suvoktų, jog muziejai skirti ne tik ekspozicijoms ir eksponatams paviešinti, bet ir pamilti muziejų bei nupūtus laiko dulkes sugrįžti praeitin.
Po renginio Danguolė Lincevičienė prašė padėkoti visiems rėmėjams, programos dalyviams, žuvienės virėjui, garso režisieriams iš Prienų kultūros centro, pagalbininkams, talkinusiems prieš renginį. „Tai vienas iš labiausiai pasisekusių renginių”, ‒ sakė ji. O kad jis tikrai buvo nuostabus, dar ilgai pasakos vieni kitiems renginio dalyviai, pabrėždami, jog ir oras buvo palankus.
