Vilija Čiapaitė
1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo – Ribentropo pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę per visas tris šalis.
Kasmet ši diena minima kiekviename mieste, miestelyje, nes į Baltijos kelio akciją vyko žmonės iš kiekvieno Lietuvos kampelio.
Beje, daugeliui atmintyje išlikęs tos dienos prisiminimas, kuomet iš visiškai neaukštai skridusio lėktuvo biro gyvos gėlės. Lėktuvą pilotavo Algimantas Virbickas ir Petras Bėta.
Petras Bėta
Nugrimzdęs į prisiminimus Petras Bėta pasakojo, jog tuomet net nesusimąstė apie pasekmes. Pasak jo, kas nerizikuoja – negeria šampano, tad šiai idėjai buvo pritarta be jokių abejonių. Iš vakaro buvo parskraidintas AN-2 į Pociūnus, o kitą dieną jau skrydis į Aleksotą pasikrauti gėlių. Nuvykę jų pilotai nustebo, nes jų laukė trys sunkvežimiai, prikrauti beveik po 4 tonas gėlių, o orlaivis tegalėjo pakelti 1,5 t. Tačiau tuomet jų buvo prikrauta tikrai viršijant visas normas. Beje, kaip pasakojo Petras, prie gėlių puokščių buvo pririšti linkėjimai Lietuvai ir tai labai sujaudino pilotą. Juk šie linkėjimai turėjo pabirti iš dangaus! Gėlėms barstyti buvo pasirinkta žmona Irena, kuri, kaip minėjo pašnekovas, turėjo būti vertėja, Gediminas Vaškelis ir Algimantas Virbickas.
Skrisdami virš Baltijos kelio jie nusileido kiek galima žemiau, kad mėtomų gėlių nenupūstų vėjas. Skrido 6-7 m aukštyje, o perskrendant medžius ir elektros stulpus, teko kilti aukščiau, kad įveiktų laikinas kliūtis.
Petras Bėta pasakojo, jog pakilęs į orą buvo priblokštas nepaprasto reginio, kuris atsivėrė jo akims. Pasak jo, visos Kauno gatvės buvo pilnos mašinų, kurios judėjo viena kryptimi – į Savanorių prospektą, o iš ten – Baltijos kelio link. Pasiekęs tikslą ekipažas ėmėsi darbo – mėtė gėles. Išbarstę krovinį, naujo nusileido Taujėnų skraidymo aikštelėje.
Dėl kamščių keliuose gėlių sunkvežimiai Taujėnų iš Kauno nepasiekė, tad į lėktuvus krovė tik vilniečių suneštas gėlės, kurių buvo gerokai mažiau nei Aleksote. Nesulaukę užsienio žurnalistų, į Petro ir Algimanto pilotuojamą AN-2 įsėdo kino operatorius, žurnalistė, Baltijos kelio koordinatorius Algimantas Norvilas. Plane tuomet buvo numatyta, kad nuo Panevėžio Vilniaus link Baltijos keliu skris ir barstys gėles P. Bėtos pilotuojamas lėktuvas. Pilotas pasakojo, jog vietomis, kad nenutrūktų grandinėlė, žmonės jungėsi virvėmis, o kitur jų buvo labai daug.
O pokalbio pabaigoje pilotas Petras Bėta sakė, jog visi prisidėjo prie šios akcijos ir negalėjo likti niekas abejingu, tarp jų ir jis. „Tai nenusakomas jausmas”, ‒ atviravo jis, ‒ „Ir mes jokie didvyriai, tik mūsų galimybės buvo didesnės. Mes niekuo nesiskiriame nuo močiutės, kuri, galbūt, už paskutinius pinigėlius nupirko gėles, kad jas numestume ant Baltijos kelio”. O pabaigoje jis pridūrė: „Jei būtume drebinę kinkas – nebūtų buvusios akcijos „Baltijos kelias“”.
