„Skambino PAVASARIS.
Visas girtas, linksmas, girdėjosi muzika, juokas.
Paklausiau: kur esi?
Sako: nu einu, jau einu…“
(autorius nežinomas)
Pirmojo poezijos pavasario iniciatorius ir pirmasis laureatas – Justinas Marcinkevičius. Renginio simbolis – Stasio Krasausko „Poezijos paukštė“.
Festivalio dienomis pagerbiami ryškiausi praėjusių metų poetai, įteikiami prizai už poezijos vertimus į lietuvių kalbą ir į kitas kalbas, už svariausią debiutą almanache, pagerbiamas aktorius – poezijos skaitovas. Be to, leidžiamas almanachas „Poezijos pavasaris“ kartu su plokštele, kurioje galima išgirsti visų „Poezijos pavasario“ dalyvių balsus.
Penkiasdešimtojo „Poezijos pavasario“ laureatu ir Maironio premijos laimėtoju tapo K. Navakas už 2013 metais išleistas eilėraščių knygas „100 du“ ir „Lorelei: 50 meilės laiškų + meilės eilėraščių“.
Tačiau noriu pasidalinti mintimis apie tai, kuomet Birštone, prie Kurhauzo esančioje erdvėje, susirinko nemažas būrys poezijos mylėtojų. Tai Dainiaus Gintalo vedini Antanas A. Jonynas, Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, Marius Burokas, Peter Sirr (Airija), Laurynas Katkus, Tom Schulz (Vokietija) – tarsi trumpo poilsio sutūpę paukščiai, pasidalino su susirinkusiais eilėmis.
Norisi pridurti, jog Laurynas yra Donato Katkaus, Lietuvos artisto, dirigento, muzikologo, pedagogo, televizijos konkursų žiuri nario sūnus. Jo eilėraštis, skirtas tėvui, buvo tarsi pasveikinimas Tėvo dienos proga ne tik savam, bet ir visos Lietuvos tėvams.
Kaip „Pavasario paukštės“ talismanas Birštone, Virginija Kochanskytė visus subūrė draugėn ir kaip tikra šeimininkė kvietė pokalbiui, linksmam nusiteikimui ir svajonių kupinam susitikimui su poetais. Eilės, kurias skaitė patys autoriai, daugiau modernistinės, tačiau jose išsakytos mintys, svajonės, lūkesčiai daug kam buvo artimi. O bardas, dainuojamosios poezijos atlikėjas Alfredas Kukaitis, grodamas Kastyčio Petrylio pagaminta specifine gitara, nukėlė mus į dainų šalį. Daina ir poezija – du neatsiejami draugai, kurie mus veda gyvenimo takeliais ir takais…
Humoro nestokojantis D. Gintalas, pasakodamas apie „Poezijos pavasario“ poetus, šmaikštavo, kad „tokių susitikimų metu poetai susipažįsta vieni su kitais. Taip užsimezgę pažintys dažnai virsta eilėmis“. Taigi, išpėduotos širdys tarsi susijungė į visumą bei dainavo himną poezijai ir tiems, kurių šešėlyje kol kas jie stovi. O šešėlį meta Kristijonas Donelaitis, kuriam ir skirti šie 2014 metai. Tad jauniems ir talentingiems poetams dar reikia ūgtelėti, o viso to tramplinas – „Poezijos paukštė“, kuri atranda, nuskraidina, parskraidina ir nuleidžia ant Lietuvos žemės, kuri moka išauginti poetus.
Renginio pabaigoje Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė visiems išdalino pavasariu kvepiančių gėlių puokštes, kaip eliksyrą ateities eilėms. Juk ji – knygų šalies vadovė ir žino, kad knygos atsiranda tik talentingų žmonių dėka, todėl ir supranta jų vertę.
Poezijos pavasario renginys vyko ir Davatkyne, kuriame, anot poeto, medinių tvorų apsuptyje tarsi girdėjosi kaip davatkėlės kadaise gimdė maldas, gydė vietinius gyventojus, priglausdavo pavargusius.
Tai vieta, kurią taip pat pamilsta kasmet kiti poezijos pavasario dalyviai.
Vilija Čiapaitė
