Vilija Čiapaitė
2009 metais bibliotekėlių atsiradimą įkvėpė tarptautinės organizacijos „Little Free Library“ sukurtas principas – skatinant dalinimąsi ir bendruomeniškumą, žmonės lanko viešai prieinamoje vietoje mažą namelį primenančias bibliotekas.
Taigi, Lietuvoje tokiu principu statomos bibliotekėlės, kad atėjusieji galėtų pusvalandžiui, valandai prisėsti ir paskaityti, nenutolti nuo knygos.
„Little free library“ puslapyje galima susirasti ne tik bibliotekėlių pavyzdžių iš viso pasaulio, bet ir patarimų, kaip pačiam įrengti šį objektą.
Birštonietė Teresė Žižienė jau prieš dvejus metus pasiūlė, jog Birštonui reikalinga tokia bibliotekėlė, kuri gali būti aktyviai naudojama ir vaikų, ir senjorų, ir kurorto svečių. Parkas didelis, jame yra visokių atrakcijų, o dar prisidėjus bibliotekėlei, atradę ramybės oazę, žmonės galėtų paskaityti, atsipalaiduoti. Ši idėja T. Žižienei atrodė neatsiejama Birštono parko dalis.
Tvirai įsitikinusi, jog bibliotekėlė kurortui reikalinga, T. Žižienei nedavė ramybės atsakingiems žmonėms. Net dvejus metus teko minti slenksčius, laukti dienos, kuomet jos svajonė išsipildė.
Birštono merė pripažino, jog tikrai ilgai teko laukti šio projekto, nes daug laiko atėmė jo patvirtinimas ir kiti darbai, tačiau pažadėjo, jog kitos bibliotekėlės atsiradimo nereikės taip ilgai laukti.
O bibliotekėlė labai šauni. Jos gamyba buvo patikėta UAB „Wilara” įmonei (vadovas Gediminas Olsevičius). Jų darbas labai kruopštus ir derantis prie aplinkos.
Bibliotekėlės atidaryme buvo ir „Poezijos pavasaris 2015” dalyviai – poetė Ramutė Skučaitė, aktorė Virginija Kochanskytė ir parko lankytojai. Poetai pažadėjo, jog atvykę į Birštoną tikrai atneš knygų, kuriomis pasidalins.
Ši diena – tai mažutė šventė knygai, jos puoselėjimui. Kuomet perkirpta juostelė atvėrė duris mažosios bibliotekėlės naudojimui, daugumai tai tapo dar viena pramoga, skirta ramybei ir atsipalaidavimui.
Bibliotekėlės atsiradimą geriausiai apibūdina šūkis: „Padėk tai, ką jau perskaitei, ir pasiimk tai, ko dar neskaitei“. Vėliau nebūtina grąžinti tos pačios paimtos knygos, tačiau visi kviečiami prisidėti ir palikti ką nors nuo savęs, bendruomenės labui.
O šios mažosios knygų mekos atsiradimas – ženklas visuomenei, kad naujai atsiradęs objektas yra skirtas bendram naudojimui. Tad, manyčiau, čia labai tiktų ir devizas „SKAITYK, DALINKIS, SKLEISK GĖRĮ…”
