Kristina Kučinskaitė
Keturi Lietuvos kurortai ir penkios kurortinės teritorijos jau šiandien sukuria maždaug 40 procentų visų nakvynių šalyje. Tai vienas stipriausių turizmo sektoriaus segmentų, generuojantis ilgalaikes viešnages, aukštesnes išlaidas ir matomą ekonominę grąžą regionams. Tačiau nacionalinėje politikoje kurortų vaidmuo vis dar miglotas: valstybės strategijose jie neįvardijami kaip prioritetas, jiems neskiriamos atskiros investicijos, o prevencijos politika, kuriai jie galėtų būti reikšminga atrama, taip ir netapo realiai įgyvendinta kryptimi.
Opūs klausimai
Šią situaciją išryškino Juodkrantėje vykęs Lietuvos sveikatos turizmo forumas „Viešoji politika ir kurortai: ar valstybė pasiruošusi investuoti į prevenciją?“. Šeštus metus organizuojamas renginys šiemet atskleidė aiškų disonansą tarp kurortų ekonominės naudos ir politinės valios kurti ilgalaikę, nuoseklią jų vystymo programą.
Forumo dalyviai pastebėjo, kad sveikatinimo turizmas Lietuvoje iki šiol neturi oficialaus prioritetinio statuso. Nors, anot jų, būtent šio segmento lankytojai šalyje praleidžia daugiau laiko ir išleidžia daugiau pinigų nei įprasti turistai, su sveikatinimo turizmu nėra siejamos jokios tikslinės priemonės, nėra aiškaus investicijų plano, nėra nacionalinės strategijos, kuri padėtų Lietuvai konkuruoti su Lenkijos, Čekijos ar Vokietijos kurortais.
Dar viena išryškinta problema – šalies rinkodaros biudžetas. Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda priminė, kad šiuo metu visai Lietuvos reklamai užsienyje per „Keliauk Lietuvoje“ skiriama apie 3 mln. eurų per metus. Tokia suma, anot jo, neretai prilygsta vienos didesnės Lietuvos įmonės metiniam rinkodaros biudžetui ir riboja galimybes prisitraukti potencialius klientus, pavyzdžiui, iš Vokietijos. Šioje šalyje nuo 2022 metų Lietuva yra pripažinta vietos ligonių kasų, o tai reiškia, kad vokiečių pacientai gali gauti kompensaciją reabilitacijai mūsų šalyje. Vis dėlto šis potencialas, kaip pažymi kurortų atstovai, beveik neišnaudojamas, nes nacionalinės komunikacijos užsienio rinkose nėra, o atvykstamąjį sveikatinimo turizmą valstybė reklamuoja minimaliai.
Ši situacija ypač paradoksali kurortams, nes būtent šios teritorijos pritraukia didžiausią turistų dalį: lenkų ir vokiečių svečiai kartu sudaro maždaug trečdalį visų atvykėlių, o izraeliečiai kai kuriuose Lietuvos kurortuose užsako iki 70 procentų nakvynių. Kurortai pabrėžia, kad be nuoseklaus valstybės įsitraukimo jų rinkodaros pastangos tampa pavienėmis akcijomis, o ne kryptinga sistema.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) savo komentare pabrėžia, kad „Keliauk Lietuvoje“ aktyviai stiprina šalies kaip sveikatinimo krypties įvaizdį, dalyvauja tarptautinėse parodose, rengia kampanijas prioritetinėse rinkose ir bendradarbiauja su kelionių organizatoriais. Tačiau detalesnių komentarų apie galimą įstaigos biudžeto didinimą nepateikė.
Liko be finansavimo
Forume daug diskusijų sukėlė ir 2023 metais priimtas Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymas. Dokumentas turėjo tapti kertiniu žingsniu formuojant aiškų valstybės požiūrį į kurortų plėtrą, tačiau, forumo iniciatorių teigimu, jis liko be svarbiausio – realaus finansavimo.
„Įstatymas numato parengti dešimties metų plėtros programą, išgryninti prioritetus ir numatyti priemones, tačiau tokios programos iki šiol nėra. Tai reiškia, kad visi darbo grupės suformuluoti projektai liko tik pasiūlymų lygmenyje, o kurortai toliau vystomi tik iš savivaldybių lėšų, kurios, palyginti su didžiųjų miestų biudžetais, yra ribotos“, – kalbėta forume.
Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Darius Jasaitis dėmesį atkreipia į tai, kad kurortai gali tapti svarbia sveikatos prevencijos grandimi, jei valstybė aktyviau investuos.
EIMIN raštu išdėstytoja pozicijoje teigiama: „Siekiame, kad Lietuvos sveikatinimo turizmas būtų skatinamas, o kurortai galėtų vystytis ir plėtoti sveikatinimo paslaugas. Finansavimo modeliai dar bus svarstomi, tačiau vienas iš jų galėtų būti ir viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė“.
Naujos galimybės laukia pritarimo
Prevencijos klausimas – dar viena tema, kuri forume skambėjo ypač aiškiai. Kurortai ir sanatorijos pabrėžia, kad Lietuva galėtų sukurti prevencinį modelį, leidžiantį darbdaviams siųsti darbuotojus į sveikatinimo programas, kaip tai daroma kai kuriose Europos šalyse. A.Salda neabejoja, kad toks sprendimas stiprintų žmonių sveikatą, mažintų nedarbingumo dienų skaičių ir padėtų kurortams dirbti stabiliai visus metus: „Tačiau teisinio pagrindo tokiai sistemai nėra, o diskusija kol kas apsiriboja teoriniais svarstymais“.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė tokią idėją vertina palankiai, tačiau pabrėžia, kad sprendimus turi priimti socialiniai partneriai – darbdaviai ir darbuotojų atstovai.
Dar viena struktūrinė spraga – moksliškai pagrįstos gamtinių gydomųjų veiksnių sistemos nebuvimas. Lietuvoje nėra metodikos, pagal kurią būtų atliekami mineralinių vandenų, purvo, klimato ar kitų gamtinių veiksnių tyrimai. Nėra ir institucijos, kuri būtų atsakinga už jų sertifikavimą. Todėl Lietuvos kurortuose taikomos procedūros tarptautiniu mastu neturi tokio mokslo pagrindo, kokį turi, pavyzdžiui, Čekijos ar Vokietijos kurortai.
SAM informuoja pateikusi paraišką Lietuvos mokslo tarybai šios sistemos kūrimui, tačiau tai tik pradinė stadija. EIMIN atstovai papyldo, kad abi ministerijos, bendradarbiaudamos su Lietuvos mokslo taryba ir sveikatos turizmo verslo asocijuotomis struktūromis, dirba ties tuo, kad būtų aktualizuota gamtinių veiksnių sertifikavimo tvarka, sukurtas aiškus gamtinių veiksnių pripažinimo gydomaisiais mechanizmas ir atitinkamai teisinis pripažinimas.
„Ministerijos pozicija: kurortai gali tapti nacionaliniu prevencijos ir sveikatos stiprinimo centru tinklu, taikant gamtinius gydomuosius veiksnius“, – sako O. Vitkūnienė.
Laukia konkretumo
SAM artimiausiu metu planuoja peržiūrėti medicininės reabilitacijos skyrimo indikacijas, skatinti kineziterapeutų įdarbinimą pirminėje sveikatos priežiūroje, įtraukti sporto medicinos gydytojus į reabilitacijos sistemą. Tikslas – gerinti paslaugų prieinamumą ir mažinti perteklinius siuntimus į specializuotas įstaigas.
Kurortų ir sanatorijų vadovai apibendrina, kad šiandienos situacija yra dviprasmiška: sektorius turi aiškiai identifikuotą potencialą, tačiau valstybės strategijoje jis dar nėra realiai įtvirtintas.
„Tai kuria ilgalaikį neapibrėžtumą dėl investicijų, infrastruktūros plėtros ir tarptautinio konkurencingumo“, – pastebi pašnekovai.
Birštono „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė forumo metu pabrėžė, kad sektoriui šiandien labiausiai trūksta stabilumo ir aiškių taisyklių, kurios leistų planuoti dešimtmečiui į priekį, o ne gyventi nuo projekto iki projekto.
Forumo rengėjai atkreipė dėmesį, kad jei politiniai sprendimai neatsiras, Lietuvos kurortai dar vieną dešimtmetį gali likti tarp ambicijų ir realybės – matydami, kiek daug gali nuveikti, bet neturėdami priemonių tai įgyvendinti nacionaliniu mastu.
