Kultūros bendruomenės spaudžiami socialdemokratai susigrąžino ministeriją į savo rankas, ir kultūros ministre buvo paskirta Vaida Aleknavičienė. Tai – plačios kultūros bendruomenės ir ją palaikančios visuomenės susitelkimo rezultatas. Tačiau procesai, vedę jo link, ir nerimą keliančios politinės aplinkybės šalyje šiandien skatina pilietinę visuomenę prisiimti atsakomybę ne tik už kultūros lauko, bet ir už valstybės ateitį. Todėl Kultūros asamblėja visus kviečia į lapkričio 21 d. Vilniuje organizuojamą mitingą. Šį trečiadienį sušauktoje 6-ojoje Kultūros asamblėjoje bendruomenė nubalsavo už tai, kad rūpestis dėl šalies ir kova už demokratiją turi tęstis. Kultūros ministerijos atvejis rodo, kad griežta pilietinė pozicija daro pokytį, tačiau tikslai iki galo dar nėra įgyvendinti. Tikimasi, kad likusi Kultūros ministerijos komanda ir kultūros politika bus formuojama be „Nemuno aušros“, laikantis Kultūros asamblėjos nuo pat pradžių formuluotos nuostatos ir keliant šioms pozicijoms aukščiausius kompetencijos reikalavimus.Nerimą kultūros bendruomenei kelia demokratinių procedūrų teisėtumas paskiriant viceministres, politinės atsakomybės ir demokratinių vertybių užtikrinimas. Ligšioliniai procesai negarantuoja, kad Kultūros ministerija yra apsaugota nuo melo ir nekompetencijos įgyvendinant kultūros politiką ir ateityje. Kultūros asamblėjoje išsakyta abejonė valdančiųjų pajėgumu apginti ne tik Kultūros
ministeriją, bet ir kitas svarbias institucijas bei demokratinius procesus. Išplėsdami šį teiginį, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai pastebi kelias valstybės destabilizavimo kryptis. Antidemokratiškas, antisemitinis, antieuropietiškas, prorusiškas politinis darinys „Nemuno aušra“ ir jo lyderis Remigijus Žemaitaitis vykdo paralelinę Lietuvos užsienio politiką, kelia grėsmę valstybės saugumui ir reputacijai. Atviras, įžūlus, pasikartojantis socialdemokratų melas tapo neatsiejama partijos dalimi. Asmeninę naudą partijos lyderiai kelia aukščiau valstybės interesų. Prezidentas nebeturi jokios įtakos ir galios paveikti Lietuvos politinį lauką. Prezidentūra negina ir negins puolamų valstybės institucijų. Valdančiųjų nekompetencija ir neatsakingi sprendimai kelia pavojų šalies stabilumui ir saugumui. Atsižvelgdama į šias grėsmes, Kultūros asamblėja tampa pilietiniu judėjimu ir plečia savo veikimo lauką, vienydama skirtingų sektorių tikslus ir vertybes. Tačiau ir toliau bus siekiama dalyvauti tolimesniuose kultūros politikos kūrimo etapuose, kelti klausimus apie politinių pažadų laikymąsi, demokratinių procesų paisymą, kultūros politikos viziją ir kompetencijas, kuriant ilgalaikę kultūros politikos strategiją ir siekiant užtikrinti srities autonomiškumą. Neabejingi piliečiai raginami prisiimti atsakomybę už valstybės ateitį. Pirmu tokiu gestu taps lapkričio 21 d. 12–16 val. Vilniuje organizuojamas finalinis Kultūros asamblėjos protesto mėnesio „Mes esame kultūra“ mitingas, keliantis klausimą „Kokios valstybės mes norime?“. Šiame mitinge prie kultūros bendruomenės jungiasi įvairių sektorių atstovai: medikai, sportininkai, pedagogai, jaunimas, žemės ūkio atstovai ir kitų bendruomenių nariai.
