Viktoras Arbačiauskas
„Nemuno galiūnas“ jau seniai tapo tradiciniu Valstybės dienos akcentu Birštone ir kasmet šis atletų šou sulaukia savo žiūrovų. Turnyras, kuriame matuojamos žmogaus jėgų galimybės, prasidėjo 2000 metais, o idėja kilo tuometiniam Birštono savivaldybės Tarybos nariui ir trikovės treneriui Stanislovui Martinaičiui.
„Pradžia buvo atsargi ir nedrąsi, bet prisijungus sporto centrui ir sulaukus savivaldybės palaikymo, pirmasis turnyras, į kurį atvyko net 22 atletai, buvo suorganizuotas“, – pradžią prisiminė idėjos autorius. Turnyrą birštoniečių džiaugsmui laimėjo Vidas Blekaitis, už jo liko Žydrūnas Savickas. „Pasakysiu atvirai, jog nors „Nemuno galiūno“ idėja kilo man, bet tai buvo kolektyvinis ir nelengvas darbas“, – pridūrė Stanislovas. Pasak jo, pirmieji turnyrai sulaukė didelio dėmesio ir net buvo minčių apmokestinti renginį, bet toks sumanymas neprigijo. Vėliau turnyrą pradėjo šefuoti Lietuvos galiūnų federacija.
„Nemuno galiūnas“ kaip ir nuėjo į šoną, nes liepos 6 d. buvo organizuojami Lietuvos galiūnų čempionato etapai, komandinės varžybos. Turnyras lyg ir įgijo aukštesnį statusą, bet kartu komercija tapo svarbiau nei pats renginys. Su laiku kitų regionų savivaldybės pradėjo siūlyti federacijai geresnes finansines sąlygas varžyboms organizuoti ir „Nemuno galiūnas“ grįžo į Birštoną.
Deja, federacija, atsitraukusi nuo Birštono, pasielgė, mano manymu, nekorektiškai – kitose savivaldybėse pradėjo organizuoti varžybas būtent liepos 7 d. Aišku, vykstant tą pačią dieną 2–3 galiūnų varžyboms, sudėtinga surengti Birštone aukščiausio lygio renginį.
Stanislovas Martinaitis mano, kad tradicijos – geras ženklas, bet kartu pripažįsta, jog renginį reikia tobulinti. Jo teigimu, būtina iš naujo peržvelgti jo koncepciją.
