Vacys Staknys
Prienų rajono savivaldybėje – „karo stovis“. Dalis rajono ūkininkų liko nepatenkinti, jog Prienų rajono savivaldybės Tarybos dauguma nepritarė opozicijos ir jų norams sumažinti žemės mokesčio tarifo koeficientą iki 0,7. Taryba nusprendė sumažinti jį 2 punktais, nuo 1,4 iki 1,2. Žemdirbių organizacinis komitetas net išplatino pranešimą, kuriame išsako savo nuogąstavimus dėl valdžios sprendimų bei atsiriboja nuo Tarybos nario Jono Vilionio ir reiškia nepasitikėjimą LVŽS Prienų skyriaus pirmininkei Laimutei Jančiukienei.
Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas protestuojančių ūkininkų reikalavimus vadina nepagrįstais, nes, anot jo, žemės mokesčio padidėjimas tikrai nesužlugdys ūkių.
Pasak mero, jis pats ūkininkauja ir situaciją su žemės vertės padidėjimu gerai žino bei mano, kad nors dvigubai išaugusi žemės kaina – nemaloni žinia, bet ji didelės reikšmės ūkininkų veikloje neturės. Paklaustas, ar bus imamasi kokių veiksmų šiai konfrontacijai sustabdyti, meras atsakė, jog, jei nuo pat pradžių būtų ūkininkų noras kalbėtis, tai ir rezultatas galėjo būti kitoks. Pasak savivaldybės vadovo, vietoj dialogo buvo sulaukta ultimatumų, net užgauliojimų, nors per susitikimus seniūnijose, kurie dalies ūkininkų buvo sutikta skeptiškai, išgirsta nemažai konstruktyvių pasiūlymų, naujovių. Buvo išsakyta, jog reikia kompensuoti iš dalies ūkių modernizavimo procesus. Ir dabar laukiama konstruktyvių pasiūlymų.
Ūkininkai ir dabar sėkmingai naudojasi rėmimo programos lėšomis. Nors, mero teigimu, ne visos kompensacijos gelbėdavo ūkininkus (pieno tyrimai smulkiems ūkiams), kitos (paskolų palūkanų kompensavimas) buvo labai naudingos.
Mero teigimu, žemdirbystėje daug nežinomųjų, todėl visada reikia turėti „gelbėjimo pagalvėlę“. Ūkininkai turi suprasti, jog negalima lengvai dalinti lengvatų, nes niekada nežinai, kada laukai bus užlieti, o kada pasėlius sunaikins sausra. O dar atsakomybė visiems rajono gyventojams. Todėl savivaldybėje ir sukurtos paramos programos, tarp jų ir kaimo rėmimo.
Tiesa, savivaldybės vadovas pripažino, jog savivaldybė per mažai dėmesio skyrė sklaidai, kur naudojamos biudžeto lėšos.
Meras-ūkininkas teigė, jog žemės kainą padidino žemės pirkimo sandoriai, kurie įspūdingi lyginant su žemės mokesčiu. Ūkininkai, pirkdami žemes, už hektarą moka iki 10 000 eurų. Dabartinis žemės mokestis – tik 19 eurų, o žemės nuomos kaina už hektarą siekia ir 300 eurų.
Aišku, kad kiekvienas mokesčių padidėjimas nėra malonus, bet mokesčiai didėja visiems. Mero teigimu, Vyriausybei siūloma indeksuoti žemės kainą kasmet, bet ne daugiau 20 %, kad galima būtų prognozuoti savo išlaidas.
Ūkininkai yra įsigiję daug modernios technikos, todėl gali sėkmingai įdirbti didelius žemės plotus. Žemės paklausa labai didelė. Pokalbio pabaigoje A. Vaicekauskas pabrėžė, jog siekti savo tikslų nesikalbant negalima, o jis visada atviras diskusijoms.
