Biudžetas
SEIMAS PATVIRTINO KITŲ METŲ NACIONALINĮ BIUDŽETĄ
Seimas patvirtino kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetą, neviršijantį 3 proc. bendro vidaus produkto (BVP) deficito. Atkurtos senatvės ir invalidumo pensijos. Įvestas prabangaus nekilnojamojo turto mokestis.
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius: „Mes siekėme, kad kitų metų biudžeto deficitas būtų mažesnis nei 3 procentai ir galėtume įvykdyti vieną iš pagrindinių socialinių įsipareigojimų – nuo kitų metų 100 procentų atstatyti sumažintas pensijas. Biudžetas taupus, nepopulistinis, atsakingas ir tai mums leidžia kitus metus – kurie gali būti ekonomine, finansine ir tarptautinių rinkų prasme pakankamai sudėtingi – pasitikti žymiai ramiau.“
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Seimui užteko politinės valios priimti kitų metų biudžetą ir užtikrinti šalies stabilumą. Tai sustiprins Lietuvos pozicijas tarptautinėse rinkose ir sudarys galimybes tęsti svarbiausius valstybės projektus. Biudžetas numato tolesnes griežtas taupymo priemones, kurios yra būtinos šioje ekonominėje situacijoje. Tačiau atsižvelgia į sunkiausiai besiverčiančių šalies gyventojų padėtį.“
Keletas faktų
|
Dėl pablogėjusios makroekonominės padėties euro zonoje ir pasaulyje, Finansų ministerija buvo priversta sumažinti kitų metų augimo prognozes beveik dvigubai – nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc. Vyriausybei skubiai teko ieškoti beveik 1 mlrd. litų biudžete atsivėrusį deficitą; Vyriausybei patobulinus pajamų ir išlaidų planą, valstybės biudžeto pajamos (su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis), planuojama, kitąmet bus 25,055 mlrd. litų, o išlaidos – 25,774 mlrd. litų, o be ES ir kitų užsienio šalių finansinės paramos – atitinkamai 17,924 mlrd. ir 18,643 mlrd. litų išlaidos. Priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuo 2012 m. sausio 1 d.: 100 proc. atkuriamos senatvės ir invalidumo pensijos; Įvedamas prabangaus nekilnojamojo turto (NT) mokestis valstybės biudžetą papildysiantis apie 17 mln. litų; Valstybės sektoriaus išlaidos mažės 4 proc. Bus sutaupyta apie 600 mln. litų; 50 mln. litų padidės valstybės įmonių dividendai; Mažės lėšos Kelių fondui ir valstybės investicijų programai – po 30 mln. Lt; 0.5 (iki 1,5) proc. metams sumažės pervedimai į privačius pensijų fondus; Padidinti mokesčiai išgaunamiems gamtos ištekliams. Planuojama surinkti 25 mln. Lt daugiau lėšų; Karpomos išlaidos „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fonduose. Ketinama sutaupyti 150 mln. Lt.
|
.
Energetika
ĮTVIRTINTOS PAGRINDINĖS VISAGINO AE KONCESIJOS SUTARTIES SĄLYGOS
Vyriausybės rūmuose pasirašytas susitarimas dėl esminių Visagino AE Koncesijos sutarties sąlygų. Susitarimą pasirašė Koncesijos konkurso komisijos pirmininkas, energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas ir strateginio investuotojo kompanijos „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu.
Šis susitarimas yra Koncesijos sutarties turinį ir jos sudedamąsias dalis nustatantis dokumentas. Susitarimas taip pat apibrėžia pagrindinius principus, pagal kuriuos kartu su regioniniais partneriais bus baigiama rengti Koncesijos sutartis. Koncesijos sutartis bus teikiama tvirtinti Seimui pavasario sesijoje. Ši sutartis bus vieša.
Energetikos viceministras Ž.Vaičiūnas: „Šiandien mes fiksuojame pusmečio intensyvių derybų rezultatus. Tai yra tarpinis finišas. Sutarta dėl esminių Koncesijos sutarties principų ir nuostatų“.
„Hitachi“ viceprezidentas M.Hanyu: „Mes labai džiaugiamės šiandien pasirašytu susitarimu dėl pagrindinių Koncesijos sutarties nuostatų. Suprantame Visagino atominės elektrinės projekto svarbą, todėl dėsime visas pastangas, kad Koncesijos sutartis būtų parengta sutartu laiku“.
Keletas faktų
|
Regioninis Visagino AE projektas ekspertų vertinamas kaip vienas labiausiai pažengusių naujų atominių elektrinių projektų Europoje; Strateginiu investuotoju pasirinkus „Hitachi“ bendrovę, Visagine ketinama statyti pažangiojo verdančio vandens reaktorių (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR). |
Energetika
PASIRAŠYTA PIRMOJI SUTARTIS DĖL DUJŲ TIEKIMO IŠ BŪSIMO TERMINALO
AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „Lietuvos energija“ pasirašė preliminarią sutartį, kuri tapo pirmuoju žingsniu tariantis dėl dujų pirkimo iš būsimojo suskystintųjų dujų terminalo apimčių ir sąlygų. Projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ sieks, kad terminalo pajėgumas leistų užtikrinti visą „Lietuvos energijai“ reikalingą dujų kiekį. Galutinę sutartį numatoma pasirašyti iki 2012 metų gruodžio 31 dienos.
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis: „Gavome labai aiškią žinutę, kad pagrindiniai energetikos rinkos žaidėjai suvokia terminalo reikšmę sukuriant alternatyvų dujų tiekimo šaltinį ir panaikinant priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų šaltinio. Panašias sutartis sieksime pasirašyti ir su kitais stambiausiais gamtinių dujų vartotojais.“
„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas: „Būsimasis terminalas yra itin svarbi dujų rinkos infrastruktūros dalis, padėsianti užtikrinti šalies nepriklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo. Be to, jis taps ir papildomų galimybių bei palankesnės kainos dujų pirkėjams garantu. Mes labai teigiamai vertiname terminalo perspektyvas, todėl norėjome iš anksto sutarti dėl bendradarbiavimo principų.“
Keletas faktų
| Pagrindinėje sutartyje šalys patikslins dujų kiekį, tiekimo sąlygas, kainos nustatymo principus, atsakomybių paskirstymą; Suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti iki 2014 metų pabaigos; AB „Klaipėdos nafta“ šiuo metu derasi su trimis užsienio bendrovėmis, norinčiomis pastatyti SGD terminalui skirtą laivą. Galutinius pasiūlymus tikimasi gauti sausio viduryje.
|
Finansai
IŠSPRĘSTOS SAVIVALDYBIŲ PROBLEMOS DĖL „SNORO“
Vyriausybė pritarė Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir taip išsprendė savivaldybių, turėjusių sąskaitas bankrutavusiame „Snoro“ banke, disponavimo lėšomis klausimus. Priimtas pakeitimas leis laiku išmokėti atlyginimus pedagogams, darželių auklėtojams, socialiniams, kultūros ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams. Taip pat bus sudarytos galimybės laiku gauti socialinės paramos išmokas ir kompensacijas mažas pajamas gaunantiems asmenims, atsiskaitant su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: „Iki šiol savivaldybės iš valstybės biudžeto lėšų galėjo skolintis tik pagal poreikį laikinam pajamų trūkumui padengti, t. y. šiam tikslui pristigus savų lėšų, o pagal nustatytą limitą tiek iš nacionalinių, tiek užsienio bankų buvo galima imti trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas.“
Keletas faktų:
|
Pakeistas teisinis reguliavimas leidžia iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų suteikti savivaldybėms trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir/arba jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartos lėšų; Sąskaitas bankrutavusiame banke turėjo daugelio savivaldybių biudžetinės įstaigos, tačiau net penkioms savivaldybėms į jas buvo vedamos ir valstybės biudžeto lėšos. |
Energetika
VYRIAUSYBĖ AIŠKINASI SĄSKAITŲ UŽ ŠILDYMĄ PAGRĮSTUMĄ
Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis sukvietė Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovus aptarti Vilniaus mieto gyventojus pasiekusias dideles sąskaitas už šildymą.
Posėdžio metu atkreiptas dėmesys, kad tokia tendencija pastebima tik Vilniuje – kituose didžiuosiuose šalies miestuose gyventojai gavo mažesnes sąskaitas nei praėjusių metų lapkritį.
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius: „Vilniaus miestas šį sezoną išsiskiria tuo, kad, lyginant šių metų lapkričio mėnesį su praėjusių metų lapkričio mėnesiu, nors temperatūros buvo visiškai beveik tokios pačios, Vilniaus mieste šilumos suvartojimas, t.y. kiek buvo patiekta ir sunaudota šilumos, lyginant šių metų lapkritį su praėjusių metų lapkričiu, Vilniaus mieste yra išaugęs nuo 14 iki 17 proc. O kaip skelbia spauda, net ir kai kuriuose taupiausiuose būstuose šilumos suvartojimas yra išaugęs nuo 40 iki 50 proc. Tuo metu kituose miestuose, kitose savivaldybėse, pvz., Kaune, vėlgi – taupiausiuose namuose, vertinant šilumos suvartojimo skirtumus per metus, tas suvartojimas yra sumažėjęs, todėl Vilniaus miesto savivaldybės vadovas iš tiesų turėtų labai aiškiai suvokti savo atsakomybę, visos savivaldybės atsakomybę, ir ieškoti realių priežasčių, kodėl Vilniaus mieste šilumos vartotojai yra pastatyti į tokią tikrai juos diskriminuojančią situaciją, ir greitai imtis sprendimų visų vilniečių labui. Mes savo ruožtu iš tikrųjų darome visus veiksmus, kuriuos galime padaryti, tikrindami ir reikalaudami duomenų, bet dar sykį noriu priminti, kad tiesioginė atsakomybė, pats šilumos ūkio valdymas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ir Vilniaus miesto meras turi susitvarkyti su savo pareigom.“
Pasak Ministro Pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, „Vilniaus energijos“ aiškinimai, neva įmonė nuo lapkričio nebeatsako už namo vidaus šildymo sistemas, yra klaidinantys, kadangi šildymo sistemas toliau privalo prižiūrėti „Vilniaus energija“ arba jos samdyti subrangovai, jei namo gyventojai nepasirinko kitaip. Gyventojai iki 2012 m. liepos 1 d. turi apsispręsti, kam patikėti šilumos sistemų priežiūrą.
|
Valstybinė energetikos inspekcija šiuo metu atlieka tyrimą dėl didesnio nei įprastai šildymo suvartojimo Vilniuje lapkričio mėnesį; Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra pasirengusi pradėti tyrimą dėl galimai nesąžiningos komercinės veiklos. |
MPT Spaudos tarnyba
Tel.: (8 5 ) 2663746, 2663747 Faks. (8 5) 2663745 El. paštas kasp@lrv.lt
Jeigu norite užsisakyti naujienlaiškį, siųskite el. laišką adresu kasp@lrv.lt arba galite jį užsiprenumeruoti Vyriausybės interneto svetainėje www.lrv.lt (naujienų prenumerata)
