Laikai, apie kuriuos išlikę maža patikimų istorijos šaltinių, vadinami tamsiaisiais. Toks laikmetis Lietuvai buvo iki jos vardo pirmojo paminėjimo 1009-aisiais, bet juk ir iki tol čia gyveno žmonės, vienų vadinami sarmatais, kitų – aisčiais, gyvai bendravę su aplinkinėmis tautomis, prekiavę gintaru, pasiekę gana aukštą išsivystymo lygį. Tačiau šis istorijos momentas dar taip atsargiai minimas, taip nedrąsiai pripažįstama, jog stipri valstybė galėjo egzistuoti ir iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atsiradimo. Į šį tamsųjį laikotarpį mus gali nukelti ką tik išleista jieznietės rašytojos Irenos Sipavičienės (slapyvardis – Irka Bagda) knyga „Sarmatijos gyvastis“. Autorė savo kūrinyje vaizduoja 777 – 999 metus, sarmatais vadintos didžios baltų tautos žmones, jų dvasios pasaulį ir gyvenimo įvykius. Kaip sakė žinoma mūsų krašte literatūros kritikė Anarsija Adamonienė, stebina pradedančiosios rašytojos užmojis nusikelti į taip mažai mums žinomą laikotarpį, stulbina jos erudicija – knygos pabaigoje pateiktas naudotos literatūros sąrašas apie tai kalba itin išraiškingai. Žinoma, galima atrasti ir didesnių bei mažesnių stiliaus silpnybių, bet visa tai atsveria išties milžiniškas I. Sipavičienės atliktas istorijos šaltinių nagrinėjimo, faktų rinkimo darbas, turtingos simboliais iliustracijos, į praeities gilumą lydinti jos fantazija.
Knyga į pasaulį atėjo nelengvai, pasakojo pristatymo šventėje I. Sipavičienė. Jos poreikį pažadino istoriko Česlovo Gedgaudo įspūdingas baltų istorijos pristatymas knygoje „Praeities beieškant“, vis nauji sarmatų gyvenimą iliustruojantys atradimai. Autorė išstudijavo runų raštą ir jį išmoko, daug bendravo su žymiuoju istoriku Aivaru Lileika, į priekį ją stumte stūmė ir pačios užsidegimas, ir bičiulių raginimai. Padedant jiems bei J. Palionio paramos ir labdaros fondui, šiandien galime kartu su rašytoja džiaugtis naujos knygos gimimu, nauju požiūriu į savo šalies praeitį. Už tai, už ryžtą ir pasiaukojimą I. Sipavičienei dėkojo kūrėjų klubo „Gabija“ vadovė Rasa Zdanevičienė ir J. Palionio paramos ir labdaros fondo atstovė Julija Palionienė, su svajonės išsipildymu rašytoją pasveikino jos kraštiečiai jiezniečiai, vadovaujami seniūno Algio Bartusevičiaus, dovanoję svečiams nuostabų koncertą, nuoširdžiais linkėjimais ją apipylė gausus draugų ir šeimos artimųjų būrys. Jie visi tikisi, jog pirmoji Irkos Bagdos knyga yra tik pradžia tolimesnių autorės kelionių į praeities tolius, į kuriuos ji mielai vedasi ir smalsius skaitytojus.
