Vilija Čiapaitė
Gaivią rudens pavakarę Birštono viešojoje bibliotekoje vyko Algirdo Patacko knygos „Litua“ pristatymas.
Jame dalyvavo knygos autorius, Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas, knygos leidėjas, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Labai malonu, jog kūrinį įvertino VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Gediminas Kasparavičius.
P. Jonušas prieš pristatant knygą „Litua“ sakė, jog leidinys yra labai vertingas ir jo tiražas siekia jau 2400 egzempliorių. Pasak jo, manoma, jo tikrai trijų tiražų nepakaks ir teks knygą išleisti ketvirtuoju tiražu. Knyga jau pristatyta Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Druskininkuose, be desanto, su kuriuo atvyko į Birštoną. Pakartodamas prof. Romualdo Grigo žodžius, P. Jonušas sakė, jog kiekvienas lietuvis turi perskaityti šią knygą. Joje gausu diskusijų, polemikos, daug dėmesio skiriama lietuvių kalbai.
Įdėmiai perskaitęs knygą, VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas G. Kasparavičius teigė, jog ji parašyta apie mūsų Tėvynę ne fiziškai, bet dvasiškai, tai meilės jai įrodymas. Tai tarsi viso gyvenimo knyga, kurioje atsispindi klausimai, ką reiškia būti lietuviu, kas yra Lietuva? Pasak magistro, mes, lietuviai, dažnai save nuvertiname, o šioje knygoje galima atrasti tai, kad lietuviai bėgant laikui pasikeitė. Dabar jie sumaterialėjo. Jaunasis istorikas pabrėžė, jog lietuvių kalbai knygoje skiriama didelė dalis ir dėmesys.
Pats knygos autorius smulkiau papasakojo apie knygos straipsnius. Jis sakė, jog knygos pavadinimas – aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos vardą – LITUA. Pasak autoriaus, pirmieji tekstai išspausdinti dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje pogrindžio savilaidoje, paskutiniai – dabar. Jų esmę nusako pavadinimas – LITUA, Lietuva, Tėvynė. Tai baltiškos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant plačiąja prasme – pradedant studijomis apie mūsų esatį, savimonę, mentalitetą, baltų religiją, jos sąlytį ir sąsajas su krikščionybe, kalbą, istoriją, ir baigiant grožinės literatūros tekstais. Lietuvių kalbai skiriama itin daug dėmesio, nes pasak autoriaus, „kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties dalis, ją praradus mūsų tautos nebebūtų“.
Muzikinę programą atlikę Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblio „Kupolė“ vyrai garsiai, kaip ir dera tikriems lietuviams, paįvairino renginį ir davė savotiško lietuviško šarmo.
Pabaigai noriu pridurti, jog knygos „Litua“ atsakingoji redaktorė Violeta Baltušytė, dailininkė Karina Adamonienė.
