KAS ŽINOTINA APIE MĖŠLO TVARKYMĄ

Žemės ūkis – viena iš veiklų, darančių reikšmingą poveikį paviršino ir požeminio vandens kokybei. Pastebima, kad intensyvios žemdirbystės rajonuose upelių vanduo žymiai labiau užterštas biogeninėmis medžiagomis (azoto ir fosforo junginiais) nei ekstensyvios žemdirbystės ar miškingais rajonais pratekančių upelių. Biogeninės medžiagos skatina vandens telkinių eutrofikaciją, dumblių augimą ir vandens žydėjimą, dumblėjimą. Intensyvaus dumblių žydėjimo metu vandes telkiniuose mažėja deguonies kiekis, prasideda žuvų dusimas bei kiti neigiami procesai. Azoto junginių patekimas į gruntinius vandenis lemia geriamojo vandens užteršimą nitratais, kurie kenksmingi gyvūnų sveikatai ir ypač pavojingi, o didesnės koncentracijos pražūtingos, kūdikiams ir vaikams. Be to požeminis vanduo yra vienas iš didžiausių ir vertingiausių Lietuvos gamtos turtų, kurį turime išsaugoti neblogindami vartojimo savybių.

Dažnai vandenys teršiami esant netinkamam mėšlo ir srutų tvarkymui. Ruduo – puiki galimybė išsivežti sukauptą mėšlą į tręšiamus laukus, išvalyti mėšlides ir paruošti jas žiemos laikotarpiu susidarančio mėšlo kaupimui. Tie, kas neturi mėšlidžių – tinkamai pasirengti vietas, kur bus įrengiamos rietuvės ir pradėti naują sezoną sandėliuojant mėšlą laikantis aplinkosauginių reikalavimų. Pagrindinis reikalavimas – mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Mėšlas ir (ar) srutos gali būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto, kurioje turi būti įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad iš jos netekėtų srutos į aplinką. Įrengiant tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto, vieta parenkama tokia, kad potvynio, liūčių metu jos neapsemtų paviršiniai vandenys.

Rietuvės gali būti įrengiamos ir laukuose, kurie bus tręšiami. Vieta parenkama kuo toliau nuo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, neapsemiama vandens. Rietuvės vieta apjuosiama ne žemesniu, kaip 20 cm. aukščio žemės pylimu, kad srutos neištekėtų už jo ribų, o rietuvės viduje suformuojamas durpių ar smulkintų šiudų pasluoksnis, skirtas srutoms sugerti.

Taip pat artėjant šaltąjam sezonui svarbu žinoti, kad mėšlas ir (ar) srutos neskleidžiamos nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Skystasis mėšlas ir srutos neskleidžiamos šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434;2011, Nr. 118-5583) detaliai aprašo reikalavimus.

Pavasarį planuojami intensyvūs mėšlo tvarkymo patikrinimai, ypač Jiesios upės baseine. Mat Jiesios upės, vienintelės visame Alytaus regione, vandens kokybė yra bloga. Turime bendromis pastangomis sumažinti upės taršą. Kviečiame ūkininkus atsakingai tvarkyti mėšlą, pasirūpinti mėšlidžių, rietuvių, srutų kauptuvų atitinkančių aplinkosauginius reikavimus statymu ir rengimu.

Noriu pažymėti, kad tinkamai tvarkytis yra kurkas pigiau. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų. Taip pat gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą. Be to gali kilti problemų siekiant iš valstybės nusipirkti žemės ar gauti paramą iš NMA. Visais atvejais vertingiau neatidėliojant investuoti į tinkamus įrenginius, nes baudų sumokėjimas nesuteikia teisės toliau teršti

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros vyr. specialistė Sandra Daujotienė

Taip pat skaitykite