Kam tarnauja NŽT Prienų ir Birštono skyrius? Valstybei, piliečiams ar dar kam nors?

Vacys Staknys

NŽT Prienų ir Birštono skyriaus veikla jau seniai stebina krašto ūkininkus, verslo atstovus ir gyventojus. Dėl skyriaus žemėtvarkininkų sprendimų ne vienas žmogus ieškojo teisybės įvairiose instancijose ir netgi teismuose. NŽT Prienų ir Birštono skyrius pralaimėjo ne vieną bylą, o priteistas sumas sumokame mes, nes tai buvo padaryta iš valstybės biudžeto. Tiesa, pats NŽT vadovas L. Čiakas yra pasigyręs, jog iš gautų skundų dėl tarnybos veiksmų pasitvirtino tik 15 %, ir jis mano, kad tai rodo gerą tarnybos darbą.

Balandžio 9 d. Kauno apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą dėl bylos, kurioje NŽT palaikomas ieškovas patyrė pralaimėjimą byloje, kurioje dalyvavo net 11 atsakovų, ir viskas vyko Veiverių kadastrinėje vietovėje. Nors atrodytų, jog bylą pralaimėjo ieškovas, bet išgirdus pasakojimus apie bylos medžiagą, galima suprasti, jog NŽT Prienų-Birštono skyrius betarpiškai dalyvavo byloje. Keisčiausiai skamba tai, jog Prienų žemėtvarkininkų valdžia tam, kad ieškovas laimėtų bylą, sutiko, kad teisėtas skyriaus 2015.05.28 d. sprendimas dėl kadastro duomenų patvirtinimo būtų pripažintas neteisėtu. Taip pat teismo medžiaga parodo, jog valstybės institucijos prastai atlieka savo tiesiogines pareigas. Patikima informacija, kurią sukurpė teisės ekspertas, kuris buvo pasamdytas ieškovo, o NŽT sudaryta komisija net nepasivargino vietoje viską patikrinti nuodugniai. Kauno apygardos teismas panaikino Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimą, kuriame buvo, anot Kauno apygardos teismo kolegijos iš trijų teisėjų, padaryta aibė klaidinančių prielaidų ir neteisingai taikytų CPK nuostatų ir priėmė galutinį sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

O ginčo esmė tokia, jog vienas Veiverių seniūnijos ūkininkas nupirko žemės sklypą, kurio plotas buvo mažesnis nei nurodyta dokumentuose ir nutarė, kad šią klaidą turi atitaisyti kaimyninių sklypų savininkai. Bylos nagrinėjimo metu, kuris tęsiasi penkerius metus, buvo atlikta daug veiksmų, kurie turėjo patvirtinti ieškovo pretenzijas. Keista, kad savo atsiliepimuose teismui NŽT Prienų-Birštono skyrius ne tik palaikė ieškovo reikalavimus, bet ir savo teisėtus sprendimus pripažino neteisėtais, patikėjo ekspertu, kurį pasamdė ieškovas. Dėl šios bylos NŽT Prienų-Birštono skyrius vilkino priimti sprendimą dėl kelio projektavimo keturių asmenų šeimai, paliktai be susisiekimo valstybiniame žemės sklype, kurį laikinai išnuomavo tam pačiam ieškovui.

Tiesa, skyriaus vedėja bandė įrodyti, jog kelio problema atsirado ne dėl NŽT veiksmų. Bet reikia priminti, jog siūlomi variantai buvo ilgesni ir kelias turėjo eiti per pavasarį užliejamas teritorijas.

Kaip neprisiminti dar vieno kelio istorijos per privatų sklypą, kurioje NŽT Prienų-Birštono skyrius nutarė eilinį kartą panaikinti savo sprendimą dėl projektuojamo kelio ir pasidavė žmonių norams turėti tai, kas jiems nepriklauso. Ilgi metai teisminių procesų nebuvo palankūs nei kaimynams, kurie norėjo kelio link sodybų per privatų sklypą, nei NŽT Prienų-Birštono skyriui, kuris palaikė tokį norą. Už pralaimėtą bylą buvo sumokėti tūkstančiai. Bet iš tokių atvejų nebuvo pasimokyta. Skyrius vėl dalyvauja bylose, kuriose aiškiai pridaryta klaidų. Štai, laikinai nuomai kitiems dalinama privati žemė, kurioje veisiamas miškas. Klaida pripažinta, pralaimėtas teismas, bet teismo sprendimas skundžiamas. Kas tai? Noras parodyti, kas stipresnis, ar skyriaus teisininkai tiesiog neturi darbo?

Nacionalinė žemės tarnyba, į klausimus dėl dalyvavimo Veiverių kadastrinės vietovės byloje ir ieškovo palaikymo, informavo, „kad NŽT nuo 2016 metų laikėsi nekintančios pozicijos, kuri iš dalies sutapo su ieškovo pozicija“. Atsakyme taip pat buvo akcentuota, jog pirmosios instancijos teismas „patikslintą (ieškovo) ieškinį patenkino ir nustatė bendrą ribą tarp jo ir atsakovų valdomų žemės sklypų bei panaikino NŽT Prienų ir Birštono skyriaus sprendimą dėl kadastro duomenų nustatymo“, lyg norėta pasakyti, jog jų, NŽT Prienų-Birštono skyriaus, pozicija buvo teisinga. Dėl Kauno apygardos teismo (apeliacinės institucijos teismas) sprendimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, NŽT pozicija yra tokia: „Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, jog įsiteisėję apeliacinės instancijos teismo sprendimai yra privalomi ir vykdytini bei gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šiuo atveju, įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo sprendimas taip pat dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka, taigi procesas gali dar būti negalutinis“. Deja, bet konkretaus atsakymo, ar bus kasacine tvarka Kauno apygardos teismo sprendimas skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, taip ir nesulaukta. Iš kitos pusės, nesuprantama, kodėl būtent NŽT svarsto tokią galimybę, jei ieškovas buvo privatus asmuo?

O kol NŽT mąsto, ar kasacine tvarka apskųsti privataus asmens pralaimėtą bylą, keturių asmenų šeima lieka be kelio ir priversta pažeidinėti įstatymus. Savo atsakyme apie daug metų egzistuojančią problemą NŽT parašė: „Pilietis kreipėsi į teritorinį skyrių dėl kelio suprojektavimo. Jis bus sprendžiamas, atsižvelgus į visas aplinkybes, visų pirma jis turi išsispręsti servitutinio kelio klausimą, nes ten eina ir privati žemė. Šiuo metu dėl karantino žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo procedūros yra pristabdytos, nes negalime organizuoti viešų susirinkimų“.

Štai tau valstybinės institucijos sprendimas. Patys paliko žmones be privažiavimo prie sklypo, savo sprendimuose nesivadovavo protingumo ir efektyvumo kriterijais, o dabar prisidengdami galimais kasaciniais skundais ne tik nevykdo Kauno apygardos teismo sprendimo, bet ir toliau tyčiojasi iš keturių asmenų šeimos, perkeldama ant jų pečių sprendimus, kuriuos turėjo jau seniai atlikti pati.

Ir tada iškyla klausimai, o kam tarnauja NŽT Prienų ir Birštono skyrius? Valstybei, piliečiams ar dar kam nors?