Justino Marcinkevičiaus tėviškėje visi tampame lygūs

IMGP6355Vilija Čiapaitė

Pavasaris bene gražiausias metų laikas, kuomet poetams ir kitiems meno bardams atgimsta tai, kas tarsi trumpam buvo užmigę žiemos miegui. Spalvos, paukščių klegesys, vyturio čirenimas – visa tai taip artima ir brangu kiekvienai sielai, kuri nejučiomis pradeda kalbėti eilėmis. Netrukus atskris „Poezijos pavasario 2015” šaukliai, tačiau visų pirma jie nutūpė ir paskleidė žinią Justino Marcinkevičiaus tėviškėje Važatkiemio kaime. Čia kalvelė nusagstyta akmenimis, kurie virtę suoleliais. Tai išpildytas poeto gyvenimo kelrodės žvaigždės Genovaitės prašymas, kad kiekvienas, atvykęs į Just. Marcinkevičiaus tėviškę, prisėdęs mintimis galėtų pakalbėti ne tik su Lietuvą ir jos žmones mylėjusiu poetu, bet ir kraštiečiais, kuriems poetas išliks gyvas visur ir visada.

Taigi, tradiciniai poeto Justino Marcinkevičiaus kūrybos skaitymai „Virš mūsų gyvas žvaigždynas – lietuvių kalbos žodynas“ ir tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2015“ renginys sukvietė gausų būrį žmonių, kuriems poetas paliko dalelę savęs kiekvieno gyvenime.

Tarp paprasto žemdirbio, motinos, auginančios vaikus, staliaus, vairuotojo kartu buvo ir garbūs svečiai, aktoriai, rašytojai, poetai. Visi Justino Marcinkevičiaus tėviškėje tapo lygūs – žemės vaikai, kuriems kūrė poetas, atidavė save.

Susirinkusius sužavėjo mažieji „Ąžuolo“ mokyklos aktoriai, suvaidinę Just. Marcinkevičiaus „Grybų karą“ bei „Žiburio“ gimnazistai, pakerėję visus nuoširdžiu dainavimu.

Poetė kraštietė Aldona Ruseckaitė pasidalino savo kūrybos eilėmis iš naujosios knygos, aktoriaus ir bardo Gedimino Storpirščio atliekamos dainos nuvilnijo iki pat Nemuno. Mokiniai ir suaugusieji, skaitydami Just. Marcinkevičiaus poeziją, savotiškai prisidėjo prie poeto kūrybos nemirtingumo ir įamžinimo.

Beje, buvo smagu susitikti ir pabendrauti su mūsų kraštiečiu rašytoju Vytautu Bubniu bei jo žmona, kurie su nuoširdžia meile prisiminė mūsų tautos Dainių.

Kad Justino Marcinkevičiaus gimtinė būtų traukos objektas visiems, daug prisidėjo tautodailininkas, medžio drožėjas Algimantas Sakalauskas, Miškų urėdija, UAB „Hidrosta”, Seimo narys Andrius Palionis ir daug daug žmonių, kuriems ši vieta brangi ir jie ja nori pasidalinti su visos šalies žmonėmis, kad atvykusieji visada rastų gamtos prieglobstį ten, kur augo, kūrė ir ilsėjosi žmogus iš didžiosios raidės – Justinas Marcinkevičius.

 

Taip pat skaitykite