Jau greit, jau atskuba gražiausia žiemos šventė, jau tuoj Kalėdos… Advento vainikuose baigia degti antroji žvakelė.
Laukimo laikotarpio ramybe ir džiaugsmu gruodžio 11-ąją pasidalijo Stakliškių vidurinės mokyklos bendruomenė. Į adventinę popietę čia atėjo mamos ir močiutės, su didesniais ir mažesniais vaikučiais, pakviestos mokyklos direktorės Loretos Šernienės ir mokyklos mokytojų bei mokinių. Aktų salėje ant stalų sužibo žvakė, pakvipo pyragais, kisieliumi, akį traukė skoningai papuošti patiekalai. Nedaug į popietę atėjo svečių, bet vaišių buvo gausu, o už tai visų laukė nuostabus mokyklos choro, vadovaujamo Onutės Kamblevičienės, koncertas, iš šakelių, obuolių, kankorėžių ir žvakelių supintas Advento vainikas, kurį lydėjo mažųjų meninės programos dalyvių eilės, linkėjimai ir pasakojimai apie prieššventinį tylos laikotarpį. Turėjo ką papasakoti ir viešnios. Ona Švedienė, Elvyra Šeškienė ir Elvyra Ašmantienė prisiminė savo vaikystę, mokslo metus, vargus ir nepriteklius. Tačiau tai netrukdė tuomet gyvenusiems žmonėms džiaugtis ir dėkoti Dievui už tai, kas buvo padėta ant švenčių stalų, nes kiekvienas valgis buvo gaminamas su meile ir atida. Lygiai taip pat rūpestingos šeimininkės elgiasi ir dabar. E. Šeškienė, vaišinusi visus labai gardžiais ir dailiais pyragais, sausainiais, sumuštinukais, pasakojo ant savo švenčių stalo niekada nededanti pirktinių valgių – viskas būna pagaminta jos pačios, o į svečius sugrįžtantys vaikai ir anūkai tai labai vertina.
Gal iš tiesų ne taip svarbu, ko pridėta ant stalo, kiek malonu, kad šventėms susiburia laimingi, sveiki ir vienas kitą mylintys žmonės. Juk ne veltui senoliai advento metu rinkdavosi vienas pas kitą leisti ilgų vakarų, mindavo ir spėdavo mįsles, giedodavo ir sukdavosi rateliuose. Malonumą kartu linksmintis patyrė ir stakliškiečiai, nutarę, jog tokia graži šventė turi vykti kasmet, tapti dar viena tvirta šios mokyklos tradicija, leidžiančia pasidžiaugti vieni kitų draugija.
