Vilija Čiapaitė
Jau ketvirtus metus Birštono viešoji biblioteka kviečia, kaip sakoma renginių apraše, „lyriškai, muzikaliai ir prasmingai lydėti šiltus vasaros vakarus, prisijungiant prie tradiciniu tapusio projekto ,,Po žvaigždėtu vasaros dangum”.
Per tris vasaros mėnesius numatytos devynios literatūrinės kelionės, kuriose susipažinti su žymių Lietuvos kūrėjų darbais, prisiminti svarbias literatūrines sukaktis padės talentingi, profesionalūs šalies menininkai: aktoriai, muzikai, kompozitoriai. Jų atliekamos kompozicijos, skaitymai, muzikinės interpretacijos ir improvizacijos leis pažvelgti į jau žinomus rašytojus kitu žvilgsniu, išgirsti tai, kas nebuvo suprasta, prisiminti tai, ką laiko smiltys paslėpė.
Kartu su atlikėjais planuodami renginių ciklą ir tematiką, stengėmės juos sieti su Birštonu. Ieškojome istorinių faktų, asmenybių, kurios lankėsi ir kūrė šiame kurorte, ir paruošėme išskirtinę renginių kompoziciją”.
Taigi, liepos 15 d. pavakarę Birštono viešoji biblioteka kartu su Siponių bendruomene pakvietė į Siponių dvarą prisiminti Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Beje, gera žinoti, jog 1900 m. ji su Žemaite vasarojo Birštone, slapstėsi nuo rusų žandarų, čia sukūrė pjesę „Parduotoji laimė“, kurią pasirašė slapyvardžiu Dvi moteri.
Tačiau šį kartą prisiminimų duoklė buvo atiduota Gabrielei Petkevičaitei-Bitei.
Kai automobiliu vykome į Siponių dvarą, laukuose nulenkę galvas siūravo javai. Pagrioviuose svajingai lingavo laukinių gėlių puokštės, vėjo kedenamos sviro medžių šakos, tarsi linkėdamos nenuspėjamai įdomaus susitikimo su mums gerai pažįstamais aktoriais Virginija Kochanskyte ir Petru Venclova. Važiuodami ąžuolų alėja, jautėme pagarbą tiems, kurie juos pasodino prie kelio, vedančio dvaro, kurio atstatymai vyksta, link.
Renginys turėjo vykti lauke, tačiau jokio judėjimo čia nebuvo. Patraukėme prie raudonų plytų pastato. Čia jau virė paruošiamieji darbai būsimam renginiui. Kaip visada, Virginijos automobilyje buvusios apšvietimo lempos su stovais buvo sustatytos ten, kur ji nurodė. Buvo ištraukti antikvariniai baldai.
Ir štai viskas paruošta. Ant suolų susėdo vyresnio amžiaus žiūrovai. Kai kurie rankose laikė laukinių gėlių puokšteles, kitų gi savo darželyje nuskintas ir tyru gamtos oru kvepiančias gėlės.
Du profesionalūs aktoriai pradėjo skaitytinį vaidinimą pagal Petro Palilionio knygą, skaitytinę dramą „Metai Tamsčiuko atokaitoje”. Po vaidinimo P. Palilionis sakė, jog jis turįs A. Kasperavičiaus laiškus, kurie susieti su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimu. Pasinaudojęs šių laiškų turiniu, autorius stengėsi sudominti skaityti mūsų visuomenę, domėtis šios rašytojos kūryba ir gyvenimu. Tad nuo pat pradžių autorius sukūrė intrigą, išduodamas paslaptį, kodėl žanras yra „skaitytinė drama“, kurioje įvardinti tik du veikėjai: autorius, kuris yra ir Antaniukas, ir Antanas, bei aktorė, kuri yra ir Bitė, ir Tamsčiukas.
Skaitytinė drama privertė klausytis, stebėti, įsiklausyti, suvokti. Vaidinimo metu klarnetu grojo Valdas Andriuškevičius, jo muzika atitiko vaidybos dvasią, o aktoriai Virginija ir Petras labai subtiliai ir nepakartojamai ne tik vaidino, bet ir interpretavo kai kurias scenas, kurios, kaip po vaidinimo sakė autorius, labai tiko. Beje, P. Palilionis sakė, jog šioje dramoje jis norėjo parodyti, kad šiuos žmones siejo glaudus kasdienis ryšys, kuris kartais būna tvirtesnis už kraujo ir prigimtinį. Toks ryšys siejo rašytoją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę ir jos globotinį Antaną Kasperavičių. Žmogų, kurį bajoraitė laikė savo sūnumi.
Po vaidinimo kiekvienas norėjo pabendrauti su aktoriais, Seimo nariu Andrium Palioniu ir su autorium Petru Palilioniu. Pastaruojo domėjimasis Siponių dvaru patvirtino, jog jam rūpi istorija, to meto žmonės. O gal jam kils idėja kada nors parašyti dramą, susijusią su šiuo kraštu? Tai tegali atsakyti laikas.
Po renginio žiūrovės patikino, jog G. Petkevičaitė-Bitė ir jos kūryba buvo primiršta, bet po šio renginio, jos skubės į biblioteką ir pradės skaityti jos knygas. Pokalbio metu A. Palionis prasitarė, jog a.a. tėvelis Juozas Palionis džiaugtųsi įgyvendinta svajone rengti kultūrinius renginius čia, Siponių dvare. Ir jo svajonė išsipildė!
Virginija Kochanskytė pasidalino įrašą.
FB nuorodoje
Rašytojas Petras Palilionis savo skaitytinėje dramoje ,,Metai Tamsčiuko atokaitoj“ per rašytoją G. Petkevičaitę Bitę ir drauge su ja klausia:..Ar Lietuvos inteligentai telkia savo gentį?“. Atsakau – taip, tikrai telkia! Gal ne visi ir ne taip gausiai, kaip norėtųsi… Bet tie, kurie telkia, tai daro nuoširdžiai, atsidavusiai. Vėsus, lietingas penktadienio kelias vingiavo Birštono apylinkėmis link Nemuno į Siponių kaimo dvarvietę ir žadėjo apniukusį vakarą. Bet vakaras buvo nutviekstas gerumo, draugystės, meilės šviesos savo genčiai, savo genties kultūrai, jos istorijai ir ateičiai.
Nuoširdus ačiū nepaprastam žmogui LR Seimo nariui Andriui Palioniui. Jis sutvirtino viltį, kad gyvenimas Lietuvoje turi ateitį, nes Lietuvos valdžioje yra žmonių, kurie stengiasi, kad orus, žmogiškas gyvenimas taptų mūsų realybe.
Nuoširdus ačiū Birštono savivaldybės bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei, kuri deda visas pastangas, kad gera literatūra, muzika pasklistų po atokiausius Birštono savivaldybės kampelius, kad pasiektų visų, alkstančių kultūros, širdis.
Nuoširdus ačiū Siponių kaimo bendruomenei, gausiai susirinkusiai į vieną iš Birštono bibliotekos projekto ,,po žvaigždėtu vasaros dangum“ renginių ir atlikėjus savo širdingu dėmesiu pamylėjusiai. Buvo gera drauge panirti į tolimą praeitį, įsijausti į personažus, mąstyti per rašytojos kūrybą apie laiką, kuriame gyvename.
Romantiškas buvo atminimo vakaras, skirtas nuostabiai, bet, kaip sako P. Palilionis, primirštai rašytojai G. Petkevičaitei Bitei. O vertėtų jos kūrybą iš naujo paskaityti. Ir ne tik paskaityti, bet ir įsiklausyti į jos patarimus. Štai vienas iš daugybės: ,,Nebūk šiaudadūšis! Nesirūpink per daug migiu ir jovalu. Ne tam mes žmogaus vardą įsidėjome!“
To vakaro šviesos esu nutvieksta dar ir šiandien.
Ir svajoju kada nors į Siponių kaimą vėl nukeliauti….
Report