Vilija Čiapaitė
Šį kartą Birštono viešoji biblioteka kvietė į parodą ,,Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje – Birštonui 170“.
Paroda, kaip rašoma lankstinuke, vyks tik vieną dieną, tad buvo smalsu su ja susipažinti. Tai nuostabus informacijos šaltinis, kurį tegali pamatyti tik Vilniuje, o čia, Birštone, ji atvėrė savo langines tiems, kuriems svarbi informacija apie karališkąjį kurortą.
Susirinkusieji buvo supažindinti su paroda ir buvo išsamiai papasakota apie eksponatus. O ekspozicijoje daug informacijos apie Birštoną ir jo apylinkes.
Budaeus, G. De transitu hellenismi ad christianismum… Paris, 1535
XV–XVI a. Birštonas (Birsten/Birstan) buvo karališkasis kurortas, kuriame, pasak šaltinių, ilsėjosi ir Žygimantas Augustas.
Knyga priklausė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui (1520–1572), turėjusiam 4000–5000 tomų biblioteką, testamentu paliktą besikuriančiai Vilniaus jėzuitų kolegijai, bet po jo mirties išsklaidytą po įvairias Europos bibliotekas. Deja, šiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma tik 14 Žygimanto Augusto bibliotekos knygų. Knyga įrišta Vilniaus knygrišių renesanso maniera: mediniai kietviršiai traukti rausva oda su gausiais ornamentiniais įspaudais ir auksintu valdovo superekslibrisu – viršutiniame kietviršyje ornamentiniame rėmelyje įspausti Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybių herbai; apatiniame – įrašas Sigismundi Augusti Regis Poloniae monumentum 1555 (Žygimanto Augusto Lenkijos karaliaus paminklas).
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Žemaitė (Dvi Moteri). Parduotoji laimė: keturių veiksmų drama. Vilnius, 1905
Rašytojas Gabrielę Petkevičaitę-Bitę (1861–1943) ir Juliją Žymantienę-Žemaitę (1845–1921) iš pradžių siejusi tik kūrybinė draugystė, vėliau peraugo į nuoširdžius asmeninius santykius. Jos draugavo visą gyvenimą – kartu vasarodavo Birštono kurorte (1900), kartu čia slapstėsi nuo rusų caro valdžios ir parašė dramą „Parduotoji laimė“, išleistą 1905 metais. Pasirašinėjo jos taip pat bendru slapyvardžiu – Dvi Moteri.
Stanislovas Moravskis. Dissertatio inauguralis medico-practica casum diabetis melliti cum epicrisi exhibens. Vilnius, 1823
Stanislovas Moravskis (1802–1853) – dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, vienas įžvalgiausių XIX šimtmečio memuaristų – penkerius metus pašventė medicinos studijoms Vilniaus universitete, 1823-aisiais apgynė daktaro disertaciją „Cukrinio diabeto atvejis ir epikrizė“. Tai buvo ypatingas įvykis, nes buvo manoma, kad anuomet gydytoju galėjo būti bet kurios kitos tautybės žmogus, bet jokiu būdu ne kilmingas ir turtingas šio krašto pilietis. Vėliau S. Moravskis iš Peterburgo grįžo į Lietuvą, į Ustronę, čia praleido likusią gyvenimo dalį ir po mirties palaidotas Nemajūnuose.
Juozas Tumas-Vaižgantas. Gydymas nuo patrakimo ir nuo raupų įcziepijimu. Tilžė, 1898
Lietuvių literatūros klasikas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933), plačiai išgarsinęs Birštoną, laikomas mineralinių vandenų „Vytautas“ ir „Birutė“ „krikštatėviu“, o pripažįstant jo nuopelnus Birštono kurortui, ir šio kurorto metraštininku. Gyvendamas Kaune jis mėgo čia lankytis: rašytojas gėrėjosi upių tėvu Nemunu ir jo pakrantėmis, džiaugėsi kurorto teikiamais privalumais, aprašė net mineralinių vandenų cheminę sudėtį. Vaižgantas ragino tautiečius ilsėtis tėvynėje, neskubėti į „užsienius“, o matydamas Birštono trūkumus, nevengdavo ir kritikos, patarimų, nes jam iš tiesų rūpėjo kurortas.
Mykolas Balinskis (1794-1864), istorikas, publicistas. [Kelionių įspūdžiai: Perkūnkiemis, Senieji Trakai, Birštonas, Zelva, Žirovičiai]. B. v., 1851. 5 lap.
Mykolas Kaveckis (1889-1969), prof., mineralogas. „Mineralinių versmių Birštono kurorto rajone planas“ [žemėlapis]. B. v., b. m. 1 lap.
Nemajūnų parapijos gyventojų sąrašas. Minimi Birštono, Bučiūnų, Matiešionių, Siponių ir kt. kaimai. [Nemajūnai], b. m. 19 lap.
Kunigo Anastazijaus Rožickio pranešimas Trakų dekanui apie Nemajūnų bažnyčios pajamas. Nemajūnai, 1790. 2 lap.
Ataskaita apie Birštono bažnyčią ir parapiją, parengta Birštono bažnyčios administratoriaus Jono Sorokos. [Birštonas], 1849. 4 lap.
Vilniaus universiteto bendrosios patologijos ir terapijos profesoriaus Adolfo Abichto portretas. Vilnius, 1897. 1 nuotr.
Vilniaus diecezijos aktai. VI knyga. B. v., [XVIII a.].
Jono Kazlausko pastabos, užsirašytos daktaro disertacijos gynimo metu. Vilnius, [1967]. 1 lap.
Jonas Kazlauskas skaito knygą išvykos Nemuno upe metu. B. v., 1954. 1 nuotr.
Jurbarko muitinės 1613 m. sausio – liepos mėn. prekių apskaita. B. v., 1613. 21 lap.
Krokuvos mokslo draugijos Balneologinės komisijos laiškas Birštono gydyklų valdybai. Krokuva, 1862. 2 lap.
Adolfas Abichtas (1793-1860), gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius. Apie Birštono mineralinius vandenis. [Istorinės žinios, vietovės aprašymas, mineralinių vandenų analizė]. B. v., 1852. 8 lap.
Birštono mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų ataskaitos. Vilnius, 1852-1862. 15 lap.
Reklaminė skrajutė apie Birštono mineralinių vandenų naudą įvairių susirgimų gydymui. [Vilnius], 1867. 1 lap.
Birštono mineralinio vandens gydyklų reklaminė skrajutė. Varšuva, b. m. 1 lap.
Po parodos pristatymo visi sugužėjo į trečiąjį aukštą, kur radijo laidų vedėja, senosios muzikos ir šokio ansamblio „Bancetto musicale“ vadovė Jūratė Vičienė su trimis savo auklėtiniais supažindino su XVI amžiaus vidurio šokiais, o vėliau jau vyko pamoka. Buvo mokomasi šokio „Pavana“ (lot. pavo – povas). Tai šokis, pasižymintis ypač lėta, didinga maniera, nors žingsniai nėra sudėtingi. Tai daugiau panašu į vaikščiojimus ir nusilenkimus. Dėl šio šokio kilmės yra ginčijamasi, vieni šaltiniai teigia, kad jis kilęs iš Ispanijos, kiti – iš Italijos. Iš pradžių, rodos, tokie nesudėtingi žingsneliai, tačiau juos pakartoti sekėsi sunkokai, tačiau užsispyrimas ir gero mokytojo Edmundo padrąsinamieji žodžiai padėjo… Kitas šokis sekėsi dar geriau.
Labai šaunu, jog šioje kamerinėje aplinkoje skambėjo Renesanso laikų muzika ir buvo šokami to laiko šokiai, kuriuos, galbūt, šoko ir Žygimantas Augustas su Barbora Radvilaite.
Po malonių šokių ir parodos pristatymo pakalbinau Ireną Krivienę, Vilniaus Universi
