kvitrina.com
Nuo balandžio 23 d. Jiezno bibliotekoje galima pamatyti Ievos Anelauskaitės-Motiejauskės kurtų žaisliukų parodą. Ją apžiūrėjo suaugusieji ir jauni bibliotekos lankytojai, stebėdamiesi darbų atlikimo kruopštumu, dėmesiu detalėms, žaislų mielumu ir jaukumu, išraiškingumu. Gegužės 5 d. parodą aplankė ir su jos autore susipažino Jiezno gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio skyrių vaikai su auklėtojomis bei pradinių klasių mokiniai ir mokytojai. Ieva jiems papasakojo daugelio žaislų gimimo istorijas, parodė savo darbo įrankius ir medžiagas.
Mintimis apie savo kūrybą, svajones, ateities planus Ieva pasidalino ir su portalu kvitrina.com.
Kaip tapote žaislų kūrėja?
„Kiek save pamenu, vis kažko mokausi: tapau viešbučio administratore, esu truputį pedagogė, truputį psichologė. Vėliau buvo įvairiausių savęs pažinimo formų, paieškų, kursų, pradedant dvasinės saviugdos seminarais, rekolekcijomis, baigiant fraktalais, joga ir tapyba ant vandens. Šiuo metu ir vėl esu studentė, VU magistrantūroje studijuoju skandinavistiką su norvegų kalba.“
O kuris užsiėmimas pats svarbiausias?
„Gyvenime teko dirbti įvairius darbus, ne visi jie atitiko profesiją, bet visi kažko išmokė, kažkuo praturtino. Turiu keturis nuostabius vaikus, tad iš tiesų būti mama man turbūt yra atsakingiausia ir prasmingiausia. Kaip ir būti savimi. Tame sutelpa būti kūrėja, moterimi, asmenybe. Kokį darbą bedirbčiau, jame ieškau saviraiškos.“
Kas jus skatina kurti?
„Gimiau nuostabiu laiku, ievoms žydint, todėl kiekvienas pavasaris man tarsi naujas gimimas, labai geriu į save visas bundančios gamtos apraiškas: spalvomis, garsais, kvapais, lytėdama. Savo lyrikos knygelėje taip ir rašiau: “Būsiu medžio lapu. Šilko švelnumo, pavasario žalumo. Skleisiuosi, kada man bus laikas, ir nieko nieko negalvosiu”. Iš tiesų gyvenime taip ir darau – skleidžiuosi, kai ateina tam laikas. Užėjus įkvėpimui rašyti, viską pametusi, rašau. Kai norisi piešti, randu laiko skubančioj kasdienybėj, kad ir keliasdešimt minučių per dieną, ir piešiu. Kartais nežmoniškai noriu būtent megzti, dažniausiai žiemą, tada gimsta ir daugiausia mezginių: kojinių, megztinių, suknelių, žaislų.“
Kaip gimsta idėjos?
„Esu išbandžiusi daugybę įvairių kūrybos būdų, meno technikų, man gyvenime tiesiog beprotiškai pasiseka sutikti nuostabių žmonių, kurie noriai dalijasi. Žinoma, ir pati visada labai ieškau. Dabar internete baisiai daug ko galima išmokti pačiam. Anksčiau, dar kai interneto nebuvo, lankydamasi įvairiuose asmenybės ugdymo seminaruose sutikdavau menininkų profesionalų ir iš jų daug ko išmokau.“
Kuo traukia ši veikla?
„Labai patinka kūrybinės, meninės raiškos, bet kurio darbo, užsiėmimo, veiklos procesas. Rezultatas yra tik proceso pasekmė, kurią smagu matyti, parodyti, pačiupinėti. Procese vyksta mūsų, kaip asmenybių, virsmai, augimas, plėtra. Gal todėl visus savo mylimus užsiėmimus, rankdarbius, piešimus ir kita, taip šventai saugau (laiko atžvilgiu), nes be jų man tikrai būtų ir sunkiau ir liūdniau gyventi.“
Kaip viskas prasidėjo?
„Man turbūt ir vėl pasisekė, nes iš savo senelių ir močiučių ko gero gavau visus reikalingus genus, kad galėčiau kurti. Vienas senelis buvo „kriaučius“ (siuvėjas), taigi, siūti ir moku, ir mėgstu. Kitas senelis buvo bitininkas, iš jo turbūt turiu pajautimą gamtos, pamatymą jos kitaip. Viena mano močiutė mėgo deklamuoti eiles, galėjo ir pečių išsipiešti paukštukais, ir šiaip ką pasidekoruoti namuose. Kita močiutė, su kuria praleidau daugiausia laiko, buvo 7 vaikų mama. Gal todėl man buvimas mama nuo vaikystės atrodė prasmingas, reikalingas ir svarbus. Gal todėl taip myliu vaikus, ne tik savo, visus.“
Kada pradėjote kurti žaislus?
„Žaislai į mano gyvenimą atėjo su vaikais. Kai augo vyriausia dukra, pasiuvau pirmą žaisliuką. Išėjo toks tragiškai nevykęs, kad nemažai metų nedrįsau dar kartą bandyti. Kai augo sūnus, pasitaikė galimybė išmokti dekupažo, paskui vėlimo šlapiai ir sausai. Mačiau, kad mano žaislai patinka vaikams. Kai laukiausi trečiojo vaikelio, mane tarsi kas apsėdo, pradėjau siūti angelus. Didelius, mažus, visokius. Vaikeliui gimus susidomėjau Valdorfo lėlytėmis ir kitais žaisliukais pagal šios pedagogikos principus. Na, o tada jau drįsau eksperimentuoti. Žaisliukus ėmiau megzti, nerti, išmokau meškučių Tedžių siuvimo subtilybių.“
Kur iškeliauja jūsų darbai?
„Kai gyvenome Norvegijoje, buvau mezgėjų klubo narė, Kalėdinėse mugėse pradėjau prekiauti savo darbeliais, keletą jų paaukojau bažnytinei labdarai. Pamažu supratau, kad gyvenime duoti yra daug didesnė dovana, negu gauti. Ar duosi savo sukurtus grožius, ar žinias, visada svarbu dalintis. Daugybė mano žaisliukų išdovanota tiek vaikam, tiek suaugusiems. Savo žaislais noriu parodyti vaikams, kad žaisliukai gali būti ne tik fabrikiniai, bet ir širdies šilumos pripildyti, mieli ir nepakartojami.“
Iš kokių medžiagų gaminate lėles?
„Siuvu žaisliukus iš išaugtų vaikų drabužėlių, ir savo pačios nusibodusių, nebenešiojamų rūbų. Sumezgu siūlų galiukus, naudoju senas sagas papuošimams ir pan. Norėčiau įkvėpti daugiau mamų kurti žaisliukus savo vaikams. Taip pat paraginti naudoti kuo daugiau antrinių žaliavų. Skatinu tausoti gamtą, nes tekstilės pramonė yra baisiausiai teršianti ją.“
Svajonės ateičiai?
„Pernai buvau pamokėlėje, kurioje puiki mokytoja mokė verti lietuviškus tradicinius sodus. Išmokau pagrindinių principų, dabar svajoju mūsų naujiesiems namams Trečionyse suverti gražų sodą. Mūsų namų, šeimos, santarvės simbolį.
Kita svajonė – kad mano kuriamus žaisliukus pamatytų kuo daugiau vaikų (tiek amžiumi, tiek širdimi vaikų). Ši svajonė po truputį ima pildytis. Man nuostabu matyti, kaip įvairaus amžiaus žmonės reaguoja juos pamatę. Tos emocijos ir šypsenos motyvuoja mane kurti vėl ir vėl, rodyti žmonėms. Nes tai reiškia dalyti džiaugsmą.“
Kuriate ir kažką daugiau?
„Kuriu poeziją. Knyga „Skambėjimas atskirai” išleista 2009 m. Antroji knyga beveik paruošta leidybai, reikia imtis šio reikalo, bet trūksta laiko. Ir mandalos – piešimas, akvarelė, kūrimas su vaikais ir negalios žmonėmis. Šiuo metu Trečionių kaime auginu mandalos formos daržą. Kūryba kartu su gamta yra labai įdomi.“
Ievos sukurti žaisliukai Jiezno bibliotekoje ruošiasi pasisvečiuoti iki gegužės 14 d. tad dar yra laiko juos aplankyti ir įkvėpti švelnaus ir šilto vaikystės džiaugsmo.