Kad galėtume drąsiai kurti savo šalies ateitį, atvirai ir be baimės žvelgti vieni kitiems į akis, pirmiausia turime teisingai, nepataikaudami politinėms jėgoms, įvertinti visos tautos praeitį ir priimti ją tokią, kokia yra – be pagražinimo, be iškraipymo.
Gruodžio 18 d. sukanka 70 metų, kai 1941 m. gruodžio 18 d. TSRS gynybos komitetas nutarė suformuoti lietuvišką karinį vienetą 16-ąją diviziją. Karo pradžioje 16-oji divizija, kuri dar nebuvo vadinama „lietuviškąja“, įėjo į Šiaurės Vakarų fronto 27-osios armijos sudėtį. Vokiečiams puolant Leningradą ties Mga gyvenviete ji buvo sunaikinta. Tai buvo ir politinis manevras: Stalinas norėjo parodyti, kad lietuviai palaiko tarybų valdžią. Tačiau šiuo kariniu junginiu TSRS karinė vadovybė Antrojo pasaulinio karo metu nepasitikėjo. Divizija buvo naudojama daugiau ideologiniais ir propagandiniais tikslais. Dalis karių į Raudonosios armijos 16-ąją lietuviškąją diviziją buvo mobilizuoti jėga, dalis buvo politiškai nepatikimi.
Pirmą kovinį krikštą divizija gavo 1943 m. vasario 21-ąją Aleksejevkoje, 50 km į pietvakarius nuo Oriolo. Vėliau ji kovėsi Kursko lanke, atlaikė vokiečių šarvuotos technikos ir lėktuvų atakas. Frontui slenkant į Vakarus, divizija buvo perkelta į I Pabaltijo frontą, dalyvavo kovose Baltarusijoje ir Lietuvoje. Sutelkta prie Šiaulių ji gavo dar vieną kovos krikštą, o 1945 m. sausio 28-ąją išvijo vokiečius iš Klaipėdos, už tai gavo Klaipėdos šaulių divizijos vardą. Pavasarį divizija dar nužygiavo iki Kuržemės (Kurliandijos), čia ir baigė karą: žygiuoti į Berlyną jai nebuvo patikėta.
Mes privalome gerbti atminimą tų, kurie kovėsi svetimuose frontuose, guldė galvas ir grįžo žaizdoti bei luoši. Juo labiau, kad tuose istorijos kataklizmuose, okupantų dalybose retas tėvas ar senelis galėjo pasirinkti – eiti į miškus, į gilų pogrindį, bėgti iš Lietuvos arba sukandus dantis vilktis raudonarmiečio milinę.
Sveikiname visus Prienų rajono savivaldybėje gyvenančius Antrojo pasaulinio karo veteranus, linkime jiems sveikatos ir dar ilgų gyvenimo metų. Žmonės, kurie čia kovojo ir padėjo savo galvas, nusipelno pagarbos. Istorija, kokiais vingiais ji bebūtų išvingiuota, turi būti žinoma ir ateities kartoms.
Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas,
administracijos direktorius Algis Marcinkevičius
