Vilija Čiapaitė
Kaip žinia, 2015-uosius Prienų rajono Savivaldybės taryba paskelbė iškilaus mūsų krašto poeto Justino Marcinkevičiaus metais Prienų rajono savivaldybėje. Šiemet poetui būtų suėję 85-eri…
Taigi, visus metus Prienų rajone sklando žinia apie J. Marcinkevičiaus darbus, pomėgius, apie jį, kaip asmenybę.
Kaip baigiamasis šių metų akordas, skirtas pažymėti poeto 85-osioms gimimo metinėms, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka surengė Prienų kultūros centre konferenciją „Laiko negali pasirinkti“.
Įėjus į kultūros centro fojė kiekvieno akys susitinka su poeto žvilgsniu, atviru ir tarsi pasisveikinančiu. Eksponuojamoji paroda „Justinas Marcinkevičius, nuo ištakų iki šiandienos”, sutalpinusi tik mažus poeto gyvenimo, susitikimų tarpsnius, kurie mums, prieniškiams, ypač brangūs. Kūrėjas, rodės, atėjo į dar vieną susitikimą, kuriuose niekada neatsisakydavo dalyvauti, ar jie vykdavo Prienuose ir seniūnijose, ar bet kuriame Lietuvos kampelyje. Jo buvimas visiems būdvo malonus ir nušvisdavo švelniu lietuvišku gerumu.
Į konferenciją atvyko daug žmonių, norinčių prisiminti, pasidalinti mintimis, pamąstymais apie žmogų, kurio asmenybė mums labai svarbi. Konferencijoje kalbėjo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas ir jo pavaduotojas Algis Marcinkevičius, Seimo narys Andrius Palionis, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habil. humanitarinių mokslų dr. Viktorija Daujotytė, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, humanitarinių mokslų dr. profesorė Aušra Martišiūtė – Linartienė, rašytoja Gintarė Adomaitytė, Marijus Šidlauskas, docentas dr., profesorius, habil. dr. Vytautas Radžvilas, viešnios iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Ana Venclovienė ir Dovilė Raginytė, poetas Rimvydas Stankevičius, žurnalistė Ramutė Šimukauskaitė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Lina Malinauskienė, dalyvavo rašytojai Vytautas Bubnys ir Elena Kurklietytė.
Kalbėjusių mintys ir tema buvo pagrindinė – J. Marcinkevičius, tautos likimas, jos egzistencija. Nedaug yra poetų, kurie buvo tokie dėmesingi mūsų tautos istorijai, kultūrai, jos dvasiniam palikimui ir kurie sugebėtų į gyvenimą žvelgti iš tokios filosofinės aukštumos. J. Marcinkevičius – vienas iš nedaugelio dabarties poetų, kurio mąstymas eina per etikos sritį ir virsta etiniu veiksmu. Etinė vertė – pastovus jo poetinio išgyvenimo dėmuo… Iš gimtojo kaimo J. Marcinkevičius paveldėjo valstiečio buities daiktiškąjį realumą, kuris suteikė jo mąstysenai tikrovišką gruntą ir tirštą vaizdo plastiką…
V. Daujotytė, apibūdindama J. Marcinkevičiaus kūrybą ir veiklą, teigė, kad „J. Marcinkevičius yra toje lietuvių kultūros laiko dalyje, kuri ryškiau rodosi nuo Adomo Mickevičiaus, eina per Maironį, V. Mykolaitį-Putiną“. Jo kūryba kažkuo panaši į Maironio. Profesorė sakė, jog J. Marcinkevičiaus kūryboje atsiradusios dramos viską tarsi keičia, tačiau galima sakyti, jog jie gimė skirtingu laiku, kitoje erdvėje, tačiau randami smulkūs atitikmenys.
Justino Marcinkevičiaus biografija
J. Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje (Prienų r.). Mokėsi Alksniakiemio pradžios mokykloje, vėliau Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo „Genio” ir „Pergalės“ redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Atgimimo pradžioje buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Žmona – Genovaitė, dukros Ramunė ir Jurga.
Rašytojo tėvas – Motiejus Marcinkevičius, motina – Ieva Kvainauskaitė. Be Justino šeimoje augo dar trys vaikai. Būsimojo poeto kūdikystė – šviesi, harmoninga. Nuo mažens jį supo graži sūduvių gamta.
J. Marcinkevičius išleido per šimtą knygų (poemų, eilėraščių, dramų, eseistikos, knygų vaikams ir kt.). Jis yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio ordinų kavalierius, Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys, Tautos namų garbės pirmininkas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Vilniaus miesto garbės pilietis, Monsinjoro K. Vasiliausko labdaros fondo, Lietuvai pagražinti draugijos Garbės pirmininkas, F. Šilerio universiteto (Vokietija) kolegijos „Collegium Europaeum“ narys, korespondentas (Kas yra kas Lietuvoje. Vilnius, 2009).
Rašytojas yra daugybės premijų laureatas.
Nežiūrint į visus nuopelnus, jis dar buvo mūsų krašto žmogus, kuriam lenkiame galvas, nes jis išliko paprastas, mylintis žmones ir Lietuvą, savo vidumi visada artimas paprastam žemdirbiui. Jo atminimo neišblukins laikas, nes jis buvo, yra ir bus žmogus iš didžiosios raidės, kuriam lig šiolei šlama tėviškės medžiai, pliuškena Nemunas, čiulba paukščiai ir mes, žmonės, sklaidydami jo knygas prisimename, jaučiame, jog jis čia, šalia mūsų. Turtinga Prienų žemė išaugino ne tik J. Marcinkevičių, kurio eilės skamba kiekvieno lūpose, bet ir rašytoją V. Bubnį, kurio knygos neužsiguli bibliotekos lentynose, keliautoją Matą Šalčių ir dar daug kitų žymių asmenybių, brangių mūsų kraštui.
Konferencijos pertraukų metu kiekvienas atrado laiko pabendrauti, pakalbėti, prisiminti J. Marcinkevičių, palikusį tokį gilų pėdsaką Lietuvos žemėje.
