Vilija Čiapaitė
Birštone jau tradicija tapęs vyresniųjų tautinių šokių kolektyvų festivalis sambūris „Jievaro tiltais“ ir šiais metais sukvietė šokio mylėtojus.
Taip jau sutapo, jog tądien minima ir meilės deivės Mildos diena. Sakoma, jog meilės šventė ne be reikalo švenčiama gegužę, kuomet prasidėjęs pavasaris turi labai daug simbolikos. Tad šį kartą ji buvo švenčiama šokio ritmu.
Pirmasis festivalio etapas sukvietė žiūrovus į J. Basanavičiaus aikštę. Smagus ir nuotaikingas šokis subūrė draugėn tarsi įrodymui, kad mes, lietuviai, puoselėjame tautinio paveldo palikimą. Birštono „Jievaro“ šokėjai ir vadovė V. Bankauskienė labai brangina bendravimą tarpusavyje ir su kitais kolektyvais, kuriems svarbus tautinės kultūros išsaugojimas. O to įrodymas – kasmet rengiamas festivalis sambūris „Jievaro tiltais”.
Nesuklysiu sakydama, jog šokių ritmas užbūrė ne vieną. Kas stovėjo, filmavo, o dar kiti kartu trepsėjo į taktą.
Po to visi kolektyvai patraukė į savivaldybės aikštę, kur susirinko dar didesnis būrys žiūrovų, kurie su pasimėgavimu stebėjo pasirodymus. Visus jungianti meilė šokiui vis didėjančiomis bangelėmis vilnija per šalį, o Birštonas – ne išimtis.
Festivalio sambūrio metu buvo galima pamatyti įvairių Lietuvos kraštų tautinių šokius, būdingus tiems regionams. Buvo smagu stebėti ir lietuvių bendruomenės iš Hamburgo (Vokietija) kolektyvo šokėjėlių pasirodymus.
Tad tegalime sakyti, jog buvo smagu matyti kolektyvus draugėje, kuomet šokis jungia, puoselėja ir skatina nepamiršti lietuvių liaudies tradicijų, šokio ir dainų, kurie lydėjo mūsų senolius. Jie perdavė tai iš kartos į kartą ir mes turėsime ką palikti ateities kartoms!
