Vilija Čiapaitė
Kai pirmą kartą aplankiau Šilavoto Davatkyną – atrodė, jog tokių vietų, kaip ši, retai kur berasi. Kiekviena trobeliukė, kiekvienas suolelis sakyte sakė, jog tai vieta, kur gyveno moterėlės, tikinčios Aukščiausiojo palaiminimu. Čia vietiniai buvo mokomi rašto, amatų. Beje, čia buvo suteikiamas prieglobstis tiems, kuriems jo reikėjo, o likimo nuskriaustieji čia visuomet atrasdavo užuojautą ir pagalbą. Prie kasdienių darbų davatkėlių gyvenime buvo ir dvasinis ugdymas. Vietiniai žinojo, jog jos slapta, nepaklusdamos buvusiai politinei santvarkai, ruošė vaikus Pirmajai komunijai. Taip ugdydamos tautiškumą, dorovingumą, pagarbą ir meilę savo kraštui.
Vietiniai pasakojo, jog 1999 metais mirus paskutiniajai davatkėlei Davatkyną paveldėjo Danguolė Marija Lincevičienė (Dabrišiūtė).
Lincevičių šeima ne tik nenugriovė, nesunaikino šios vietos, bet be jokių dvejojimų pradėjo puoselėti ją, nes čia davatkėlių buvimas vis dar alsuoja meile, tikėjimu, ramybe.
Takelis, kuriuo davatkėlės ir vietiniai eidavo į bažnyčią ir atgalios, visiems vietiniams taip pat asocijuojasi su ramybės taku, vedančiu tikėjimo link. Jis jungė šilavotiškius ir davatkėles tarsi tiltas.
Istorijai, kuri liks ateities kartoms, buvo nutarta pažymėti šį takelį taip, jog kiekvienas, juo eidamas, pasijustų tarsi palaimintas tų pamaldžių moterėlių.
Čia prieš dešimtį metų pušyse, augančiose šalia takelio, buvo iškeltos šventųjų moterų koplytėlės. 2006 m. LR kultūros ministerija ir Prienų rajono savivaldybė finansavo projektą ,,Išsaugokime unikalų Šilavoto ,,Davatkyno“ etnokultūrinį bei krikščioniškąjį paveldą“. Tada atsirado penkios koplytėlės ir skulptūra.
Simboline takelio pradžia galime laikyti Šv. Angelo Sargo skulptūrą, esančią Davatkyno kiemelyje. Ji iškelta 2006 m., jos autorius skulptorius Kęstutis Grigonis, o toliau – Prienų krašto liaudies meistrės Rimantės Butkuvės Angela koplytėlė šv. Mergelei Marijai Maloningajai.
Praėjus dešimtmečiui nuo skulptūrų takelio įkūrimo Marija Danguolė Lincevičienė, Šilavoto Davatkyno muziejininkė, ėmėsi antrosios skulptūrų takelio atkarpos projekto įgyvendinimo, pratęsiant jį iki pat bažnyčios, taip įprasminant visą tikrąjį davatkėlių takelį. 2016 metais Lietuvos kultūros ir meno tarybai buvo parengtas projektas, gautas dalinis antrosios atkarpos takelio įrengimo finansavimas.
Ir štai, rugsėjo 11 d. susirinkusieji po atlaidų Šilavoto bažnyčioje patraukė Davatkyno link. Takelis buvo pašventintas Šilavoto klebono Ričardo Kmito ir visi tyliai melsdamiesi, paskendę savo mintyse, traukė Davatkyno link.
Susirinkusiems giedojo Egidijus Bavikinas ir Kauno sakralinės muzikos mokyklos merginų choras „Pastoralė“ (vad. Ingrida Tarvydienė).
Renginį vedusi rašytoja Aldona Ruseckaitė pabrėžė, jog Lincevičių šeima: Danguolė Marija, jos vyras Kostas, sūnus Petras ir dukra Viktorija – patys nesavanaudiškiausi žmonės, kurie daug jėgų įdeda, kad ši sakralinė vieta išliktų ateičiai. Beje, šią vietą pamėgo žymūs Lietuvos menininkai, dalyvaujantys „Davatkyno“ menininkų pleneruose. Ši vieta ne vieną įkvepia kūrybai, traukia poetus, ramybės ieškančius žmonės. Per daugiau nei dvidešimt metų Davatkynas tapo žymiausiu kultūriniu ir turistiniu centru Prienų rajone. Jame jau įvyko dvylika profesionalių menininkų plenerų, aštuoni tarptautinio „Poezijos pavasario“ susitikimai, „Muziejų nakties“, „Muziejų kelio“ renginiai, spektakliai, knygų pristatymai, bendruomenės susitikimai.
Taigi, buvo iškeltos šv. Juozapo, šv. Petro, šv. Jurgio ir šv. Roko koplytėlės. Skulptūras kūrė šalyje ir už jos ribų žinomi Prienų rajono tautodailininkai – Rimantė Butkuvė, Tomas Stambrauskas, Algimantas Sakalauskas ir žymus liaudies meistras iš Garliavos Adolfas Teresius. Glaudžiais davatkėlių takelio saitais sujungti Šilavoto bažnyčia ir Davatkynas bus palikta mums ir mūsų vaikams kaip priminimas, jog gėris ir užuojauta yra svarbi gyvenimo dalis.
Galime didžiuotis ir talentingais Prienų krašto drožėjais, liaudies meistrais, be kurių šių koplytėlių ir skulptūrų nebūtų buvę. Tačiau reikia didžiuotis, kad yra Lincevičių šeima, kuriai svarbu palikti atminimą mums apie kažkada gyvenusių davatkėlių buvimą, kuris ir dabar alsuoja meile, tikėjimu, ramybe.
Šaunu, kad šio davatkėlių takelio sukūrimui atsirado ir rėmėjų, tarp kurių yra ir Juozo Palionio paramos ir labdaros fondas, vietiniai gyventojai, rašytoja Aldona Ruseckaitė. O skulptoriams, kurie dirbo prie šio projekto, padėkas ir gėles įteikė Seimo nario Andriaus Palionio padėjėja Valė Petkevičienė.
