Ne vieną pripažinimą turintis profesorius Birštone pasijuto kaip namuose. Jis džiaugėsi, kad jo darbai eksponuojami jaukioje ir proporcingoje patalpoje, kurioje labai gerai atrodo.
Pristatydamas darbus profesorius sakė, kad paveiksluose abstrakcijos nėra, nes visa, kas nutapyta, yra regėjimas. Kokį matai regėjimą – tokį ir išreiški. Pati realybė – tai fotografija. Juk visos spalvos ir formos yra duotos gamtos. Anksčiau, pasak menininko, jis piešdavo eskizus, pagal kurios tapydavo, tačiau metams bėgant suprato, kad reikia tapyti taip, kaip regi ir jauti, o tai stebuklas.
O nuo 15 metų prie stiklo dirbantis Dainis nugrimsta į stiklo gamybos ir eksponatų gamybą, kuri jam suteikia daug džiaugsmo ir neišsenkančių idėjų. Jo kūriniai ne tik iš balto, juodo, rausvo stiklo, bet ir iš skaidraus – jie susipina ir tampa trapiomis skulptūromis. Spalvoti stiklai papildo vienas kitą, ir eidamas aplink eksponatą matai, kaip keičiasi ne tik spalvos, bet ir forma. To profesorius ir siekia, kad jie netaptų kaip plokštuma. Tokios trapios ir perregimos skulptūros verčia džiaugtis tuo, kad, rodos, toks trapus stiklas gali atsiskleisti ir džiuginti. Žvelgdamas per skaidrias skulptūras į spalvinėmis gamomis trykštančius paveikslus pastebi dar vieną gamtos stebuklą – neįprastai žavingą vaivorykštę, kuri pakeitus padėtį juda, o kai ištiesi ranką – dingsta. Tai dar vienas stebuklas, kurį atvežė Dainis Gudovskis.
O už tai, kad galime pasidžiaugti šio talentingo menininko darbais, galime padėkoti Martynui Gaubui ir Andriui Lik, kurie ir parskraidino parodą į Birštoną.
Vilija Čiapaitė
