Krašto istorija
„Europos paveldo dienos’13“. 1863 m. sukilimo pėdsakai Birštono ir Prienų krašte (2)
1984 m. Prancūzijoje kilo idėja švęsti Europos paveldo dienas, nuo 1991 m. jos rengiamos visoje Europoje. Ir Lietuvoje Europos paveldo dienos tapo tradicija. Jau nuo praeitų metų rudens Birštono muziejus, šio straipsnio autoriui pasiūlius, įvairiuose renginiuose pasirinko 1863 m. sukilimo ženklų Birštono ir Prienų apylinkėse mokslinę – pažintinę paiešką. 2013 m. rugsėjo 13 d. (penktadienį), […]
Skaityti daugiau„Europos paveldo dienos’13“. 1863 m. sukilimo pėdsakai Birštono ir Prienų krašte
1984 m. Prancūzijoje kilo idėja švęsti Europos paveldo dienas, nuo 1991 m. jos rengiamos visoje Europoje. Ir Lietuvoje Europos paveldo dienos tapo tradicija. Jau nuo praeitų metų rudens Birštono muziejus, šio straipsnio autoriui pasiūlius, įvairiuose renginiuose pasirinko 1863 m. sukilimo ženklų Birštono ir Prienų apylinkėse mokslinę – pažintinę paiešką. 2013 m. rugsėjo 13 d. (penktadienį), […]
Skaityti daugiau
Iš kultūros istorijos. Pirmieji koncertai Birštono kurhauze XIX a. II pusėje
Mokslų Akademijos bibliotekos senųjų raštų ir retų spaudinių skyriuje iš senųjų Birštono nuotraukų koliažo atskyrėme to meto kurhauzo nuotrauką. Tai medinis pastatas, kuriame yra valgykla, arbatinė ir speciali paaukštinta vieta orkestrui balkone. Kad kurhauzas tikrai buvo jau 1860 metais ir jame daugiausiai rinkdavosi bajorai, rašė to meto laikraščiai: „Stanislovas Sčepanovskis, žinomas visame muzikiniame pasaulyje gitaristas, […]
Skaityti daugiau
Birštonas iki Antrojo pasaulinio karo
„Birštonas – sava pastogė. Tarp savųjų esant, nuobodžiauti netenka, yra su kuo pasitarti, nelyginant savo šeimoje laiką praleisti. Taigi neieškančiam įspūdžių lietuviui vargiai kuris kitas kurortas atstos Birštoną“ (D-ras Jurgis Venckūnas. „Birštonas. Gydomieji radioaktyviai mineraliniai vandenys ir dumblai […]“) Aprašydamas kurorto reikalingumą ligoniams, dr. J. Venckūnas vardija sanatorinio gydymo būdus 1925 metais: ligonių maudymas įvairių […]
Skaityti daugiau
Birstoniana sovietica. „Vadai“ išplaukė…
Sovietinį laikotarpį Birštone istorinės analizės prasme galima klasifikuoti į tris laikotarpius. Tai stalininis, diktatūros ir trėmimų 1940 – 1941 ir 1944 – 1953 metų Birštono pokarinio atstatymo laikotarpis, chruščiovinis ekonominio pagyvėjimo, tam tikro idėjinio atšilimo laikotarpis 1954 – 1965 m., Birštono rekonstrukcijos laikotarpis 1966 – 1988 m. Šiame laikotarpyje tvirtą Birštono kurorto vystymąsi lėmė ir […]
Skaityti daugiau
Mergaite iš Baltijos kelio, sugrįžk!
Tarp Birštono muziejaus fondų nuotraukų, atspindinčių mūsų tautos Atgimimą, ypatingą dėmesį patraukė viena. Tai ta, kurioje pavaizduota 10 – 12 metų mergaitė, dalyvavusi 1989 m. rugpjūčio 23 dienos Baltijos kelyje prie Vievio, buvusi birštoniškių tarpe. Mergaitė, laikanti rankose trispalvę. Tai – tarsi birštoniškių kovos už Lietuvos nepriklausomybę simbolis. Pamename ir kitą Atgimimo laikų nuotrauką, kur […]
Skaityti daugiau
Birštono muziejaus šiokiadieniai. Stasio Šalkauskio pėdsakai
Birštono muziejuje atkreipėme dėmesį į dviejų guvių senukų porą, atidžiai apžiūrinčią kiekvieną muziejaus eksponatą. Dar įdomiau pasidarė, kai senukai priėjo prie narsaus 1863 m. sukilėlio Kleto Korevos portreto ir ilgai susimąstę stovėjo… Paklausus, kuo juos taip jaudina K. Korevos asmenybė, sužinojome, kad mūsų svečias Julius Šalkauskis su žmona Ritana šiuo metu gydosi „Tulpės“ sanatorijoje, kad […]
Skaityti daugiau
Birštono stiprėjimas ir plėtra tarpukario metais
„Kas neišvyko į kurortą Taisyt sveikatos, leisti laiko, – Tas nusipirko šnapso kvortą, Kaune išgėrė ir pasveiko…“ (K. Binkis. Jauniausia Lietuva. Šešioliktoji giesmė) Birštono kurortas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje jau tapo ne tik sveikatinimosi, bet ir poilsio, pramogų vieta miesto, daugiausiai Kauno, žmonėms. Čia jie atvykdavo savaitgaliais pasižmonėti, pasiklausyti koncertų, pašokti. […]
Skaityti daugiau
Laikas, kada mes buvome labai dideli, ir mūsų buvo daug… Birštono žmonės Baltijos kelyje 1989 m. rugpjūčio 23 d.
Nenumaldoma laiko tėkmė primena mums, kad nuo pirmojo visuotinio, neoficialaus tautos referendumo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą prabėgo jau 24 metai. Visi dalyvavusieji milijoniniame tautos marše Lietuvos keliais ligi šiol atsimename tą pakilią nuotaiką, tą dvasios svaigulį, tą širdžių vienybę, tą tvirtą susikabinimą rankomis vardan būsimos Lietuvos valstybės. Baltijos kelias mums – tarsi mūsų jaunystė, tarsi […]
Skaityti daugiau
Birštono kurortas XIX amžiuje
Kurorto istorijos puslapiai „O kam pasenęs reumatizmas, Kam kenkia valgyt juodą duoną, Kam nebeveikia jokios klizmos, – Tas kraustos stačiai į Birštoną.“ (K. Binkis. Jauniausia Lietuva. Šešioliktoji giesmė) Pasak istoriko V. Kuzmicko, maždaug 1840 metais Birštone pradėtas gydymas mineraliniu vandeniu. Yra žinoma, jog Stakliškių kurorte dirbęs gydytojas Benediktas Balinskis 1846 m. į Birštoną atsiuntė […]
Skaityti daugiau
Tada, prieš 39 metus, per Šv. Roko atlaidus Jiezne…
Jiezno parapija, kraštas, bendruomenė, kraštiečiai šį sekmadienį švenčia pačius žinomiausius, lankomiausius, turinčius istorinę tradiciją Šv. Roko atlaidus. Tai krašto gyvasties atskleidimas ir savotiškas krašto suvažiavimas. Tai vidinis apsišvarinimas, protėvių atminimo pagerbimas ir naujų gairių krašto ateičiai ieškojimas. Tai ir elementarus svečiavimasis, pasižmonėjimas. Atlaidai švenčiami nuo 1879 metų, jie įveikė carizmo jungą, azijietišką savo išmonėmis ir […]
Skaityti daugiau
Kurorto istorijos puslapiai. 3. Sanatorinio gydymo pradžia – Stakliškėse
Straipsnių ciklas parengtas kartu su Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoju istoriku Vytautu Kuzmicku „Vanduo čionai mineralinis, Ir viskas čia iš mineralų, – Čia oro, saulės, purvo tynės Sveikatai mačija be galo…“ (K. Binkis. Jauniausia Lietuva. Šešioliktoji giesmė) Liudvikas Vladislovas Franciškas Kondratovič, arba Vladislovas Sirokomlė, (1823-1862), lenkų poetas, per savo trumpą gyvenimą paliko gausų literatūrinį palikimą. […]
Skaityti daugiau
Kurorto istorijos puslapiai. 2. Mineralinio vandens galia
Straipsnių ciklas parengtas kartu su Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoju istoriku Vytautu Kuzmicku „Be to, istoriškos čia vietos, – Birutės teka čia šaltinis, O kalną žino visas svietas, Pralotą smarkų atsiminęs“. (K. Binkis. Jauniausia Lietuva. Šešioliktoji giesmė). Prelatas Olšauskas ir su juo susijęs skandalas, žinoma, buvo itin svarbus tarpukario Lietuvoje, tačiau Birštoną išgarsino ne tai, […]
Skaityti daugiau
Kurorto istorijos puslapiai
Straipsnių ciklas parengtas kartu su Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoju istoriku Vytautu Kuzmicku Praeitis ir dabartis „Paklauski Brundzos arba Šliūpo, Kur yr sveikesnė žmogui vieta, – Jie atsakys, pagauti ūpo: „Birštonas pirmasai ant svieto!“ (K. Binkis. Jauniausia Lietuva. Šešioliktoji giesmė). Ne tik garsieji tarpukario vyrai, bet ir daug šiandienos žmonių gali prisidėti prie poeto K. […]
Skaityti daugiau
Garbingi pasaulio žmonės Birštono kurorte. Mstislavo Dobužinskio prisiminimai apie kurortą 1885 m.
Visi žinome, kad iš garbingos Lietuvos bajorų giminės kilęs Mstislavas Dobužinskis, žymus scenografas, grafikas, tapytojas, Lietuvos herbo, vėliavos kūrėjas, tarpukariu gyveno Lietuvoje. Lankytojas muziejaus ekspozicijoje suras M. Dobužinskio pieštą „Birutės “ mineralinio vandens plakatą. Bet iki šiol dar neatkreiptas dėmesys į pirmąjį M. Dobužinskio apsilankymą kurorte 1885 m. Tie, tuomet dar nepilnamečio, dešimtmečio, berniuko įspūdžiai […]
Skaityti daugiau
Istorijos panteone – dar vienas garbingas Birštono krašto žmogus
Artimiausiu metu Birštono muziejaus lankytojai šalia chirurgo, žinomo 1863 m. sukilimo dalyvio, Vaclovo Bartoševičiaus nuotraukos išvys ir jo brolio Adomo Dominyko Bartoševičiaus (1828 – 1886 m.) nuotrauką. Kartu su broliu ir tėvu, vienu kurorto įkūrėjų, Adomu Bartoševičium jis aktyviai organizavo sukilėlius, juos finansiškai rėmė ir gydė. Broliams 1863 m. rugpjūtyje pavyko pabėgti nuo caro žandarmerijos […]
Skaityti daugiau