Krašto istorija
Artimųjų pėdsakų beieškant
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Balbieriškyje gyveno gausi žydų Kancedikų šeima. Tėvas Jankel Girš Kancedikas ir motina Judit turėjo aštuonis vaikus – Chackelį, Abraomą, Bertą, Benžaminą, Sonią, Meilachą, Borisą ir Dovydą. Dar neprasidėjus karui Sonia išsikėlė gyventi į Prienus, buvo dantų gydytoja, Benžaminas išvyko į JAV, Meilachas apsigyveno Kaune. Dovydas ir Abraomas iki lemtingos 1944 m. […]
Skaityti daugiau
Užmiršti istorijos puslapiai. Dvi benzino degalinės Jiezne tarpukaryje, 1929-1939 m.
XX a. trečiojo dešimtmečio pabaiga – ketvirtojo dešimtmečio pradžia pasižymėjo sparčia Lietuvos automobilizacija. Keleivinis transportas, prasidėjęs dar 1919 metais, išaugo. 1927 metais įvairiais maršrutais keleivius aptarnavo 124 autobusai,1932 m. – jau 260. Per mūsų kraštą ėjo populiarūs keleivinių autobusų maršrutai: Alytus-Kaunas per Jiezną, Alytus-Kaunas per Prienus, Vėžionis, Varėna-Alytus-Kaunas, Alytus-Marijampolė ir daugelis kitų. Ypač turtingesnėje krašto […]
Skaityti daugiau
Mūsų krašto tarpukario paveldas (IV). Stanislovo Kvintos malūnas
Aplink Jiezno ežerą Įdomus beveik šešiasdešimties metų senumo valdų aplink Jiezno ežerą planas. Nuo XVI amžiaus 2-ojo dešimtmečio valdos aplink ežerą ir pats ežeras priklausė Jiezną valdžiusiems kunigaikščiams Holovčinskiams, grafams Pacams, porą dešimtmečių – kilmingiesiems Penčkovskiams, Kamenskajai ir kitiems, o nuo 1874 iki 1918 metų – Drija herbo bajorams, kilusiems iš Švenčionių apylinkių, Kvintoms. Nuotraukoje […]
Skaityti daugiau
Mūsų krašto tarpukario paveldas (III). Grikapėdžio malūnas ir elektros stotis
Elektros stotis Sukaupęs lėšų Jurgis Mikaila pastatė gelžbetoninę užtvanką, įrengė antrą galingesnę turbiną, generatorių ir nutiesė 2,5 km ilgio elektros liniją į valsčiaus centrą – Jiezno miestelį. Projekto suderinimo brėžinių pateikimas užtruko iki 1930 metų kovo. Tų metų kovo 14 dienos leidime, kurį pasirašė finansų ministras J. Tūbelis ir Prekybos departamento direktorius J. Norkaitis buvo […]
Skaityti daugiau
Mūsų krašto tarpukario paveldas. Malūnai (II). Sugrįžimas į Grikapėdį
Viename seniausių ir galingiausių krašto malūne Grikapėdyje nebuvau 55 metus.1960 metais buvau trečiokas, kartu su klase aplankėme šį malūną. Dar krito vanduo ant turbinos, sukosi malūno girnos, byrėjo į talpas miltai. Tada niekas nepasakojo apie istorinius laikus, apie sudėtingus žmonių likimus. Buvo kalbama apie gražią dabartį ir dar gražesnę ateitį. Šiomis dienomis į Grikapėdį su […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės dienai. Jiezno krašto bajoro Jono Verbylos garbė
Taip jau atsitiko, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovai Jiezno apylinkes atrado vėlai. Aplinkui buvo pelkės, brūzgynai, neįžengiamos vietos, kurių net kryžiuočiai žygiuose į Trakus ir Vilnių vengė. Tik po šimto metų, 1492 m. po Vytauto Didžiojo ir kitų gediminaičių lankymosi Birštono rezidencinėje poilsio ir medžioklės pilyje, į istoriją patenka ir Jiezno vardas. Lietuvos valdovai, dalinantys […]
Skaityti daugiau
Joninių šventės Jiezno krašto sovietinės savivaldos metais – 1950-1962 m. (III)
Joninių šventės atmintis neišblėso, tačiau vykstant pasipriešinimui okupantams atrodė tiesiog nepadoru švęsti. Todėl galima suprasti partizanų sankcijas prieš besilinksminusius šokių vakaruose. Krašte liejosi kraujas, vyko žmonių trėmimas, buvo tyčiojamasi iš partizanų palaikų, o ir kai kurie neatsakingi partizanai naudojo terorą prieš tariamai kolaboravusius su sovietais vaikus, moteris, senelius. Po paskutinės tremties 1952 metais ir Stalino […]
Skaityti daugiau
Primirštos Joninių šventės atgaivinimas tarpukaryje (II). Sukurkime laužus
Apie Joninių šventės atgaivinimą jau buvo kalbama 1928 m., šventė buvo švenčiama 1929 ir 1930 m. – Vytauto Didžiojo metais, tačiau esminis atgaivinimas prasidėjo 1931 m. birželį, prieš pat Lietuvos šaulių sąjungos 12-etį. Joninių šventės manifestas – „Sukurkime laužus“ Šis kreipimasis buvo paskelbtas 1931 m. birželio 18 dienos Lietuvos šaulių savaitraštyje „Trimitas“: „Jau netoli ta […]
Skaityti daugiau
Primirštos Joninių šventės atgaivinimas tarpukario Lietuvoje (I)
Senovinė Joninių šventė nuo seno buvo sieta su vasaros, vidurvasario, šienapjūtės pabaiga, saulės ir ugnies švente. Dėl Sekminių, Žolinės papročių įtakos ši šventė buvo nustumta į pašalį. Praeito amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos šaulių organizacija, dėl to, kad buvo įkurta 1919 m. birželio 24 dieną, Jonines paskelbė savo organizacijos įkūrimo data, o „Jaunosios Lietuvos sąjunga“ […]
Skaityti daugiau
Jiezno kraštas sovietinės savivaldos metais – 1950-1962 (II). Statybų metai
1956-1961 metų laikotarpis tuometinėje Jiezno savivaldybėje pasižymėjo sparčia tiek rajono bendrosios infrastruktūros, tiek gyvenamųjų namų statyba. Jundeliškių HES statyba Prieš skaitytojus Strazdiškių kaimo senolio Prano Milkevičiaus nuotrauka, kurioje įamžinti pirmieji šios mažosios hidroelektrinės statytojai. Gerbiamasis Pranas yra pirmoje eilėje antrasis iš dešinės. Gal kiti su juo dirbę atpažins save ir atsilieps? 1955 m. pabaigoje sovietinės […]
Skaityti daugiau
2015-ieji – Justino Marcinkevičiaus metai. Sovietinis nuvarymas nuo žemės Justino Marcinkevičiaus gimtinėje Važatkiemyje
Neišpasakytai svarbus visais laikais buvo kaimo žmogaus ryšys su sava žeme. Žemė buvo visų istorinių epochų klausimų klausimas, problemų problema, sprendimų sprendimas. Ji kaimo žmogų maitino, jo dvasią palaikė, jam optimizmą sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis suteikdavo. Literatūros istorijos tyrinėtojas R. Pakalniškis yra pastebėjęs ir atkreipęs dėmesį į šiuos didžiojo tautos žmogaus ir poeto Justino Marcinkevičiaus prisiminimus: […]
Skaityti daugiau
Prienų miesto istorijos paslaptys (I). Tiltas, regėjęs tris šimtmečius
Buvęs daugiatautis, kelių religijų miestas Prienai – didelės ir garbingos istorijos miestas. Kiekviena gatvelė, didesnis ar mažesnis tiltas daug ką galėtų papasakoti. Apie prieš 160 metų atsiradusį pirmąjį Prienų keltą, apie prieš 130 metų mieste pastatytus pirmuosius žibalinius žibintus, apie triukšmingą turgų, košerines skerdyklas, knygnešius, kurie buvo kartu ir kontrabandininkai, apie šalia miesto įsikūrusius arkliavagius […]
Skaityti daugiau
Prienai ir apylinkės pirmojo pasaulinio karo mūšiuose
Greit minėsime 100-ąsias metines, kada dabartinių Prienų, Birštono savivaldybių teritorija tapo karo veiksmų arena. Karas nusinešė Europoje milijonus gyvybių, kare pradėtas naudoti cheminis ginklas, aviacija, tankai, toliašaudžiai pabūklai, neteko reikšmės karinės tvirtovės. Virš šio blogio išdygo ir gėrio daigelis – atsirado politinės sąlygos Lietuvos nepriklausomybei. Vis tik karo aukomis mūsų krašte tapo nemažiau kaip 2000 […]
Skaityti daugiau
Dantų gydytojo ir humanisto Igno Šablausko šeimos pėdsakais. Įtakinga tėvo Martyno Šablovskio tarnyba
Prieš metus davėme pažadą kolekcininkui Almantui Miliauskui, pateikusiam mums tyrinėjimui nemažai nuotraukų, ir krašto bendruomenei išaiškinti, kas gi buvo Kauno ir Kampiškių dantų gydytojo, Birštono muziejuje esančios kolekcijos amžinos atminties savininko Igno Šablausko tėvas. Ignas brandos amžiuje vengė kalbėti apie savo tėvą. Ši tema buvo tabu net paskutiniaisiais jo gyvenimo metais susitinkant su gerais bičiuliais […]
Skaityti daugiau
Naujas dokumentas Pacų istorijos tyrinėjimuose. Pacų pėdsakai visame krašte
Manome, kad leidybinėje ir istorinės atminties veikloje reikėtų orientuotis ne į jau seniai žinomų istorinių tiesų ir faktų nuolatinį kartojimą ar į kai kurių asmenybių nuolatinį minėjimą. Toks dažnokai pasitaikantis štampas dažnai tiesiog parodo mūsų tingumą, „varnelių“ žymėjimą, o neretai ir intelekto bei profesinio išmanymo stygių. Tik Viešpats vertas kasmetinių švenčių, pagarbinimo mišparų, o tauta […]
Skaityti daugiau
Kraštotyrinis – leidybinis projektas „Krašto garbė. Mūsų žmonės Lietuvos kariuomenėje 1918-1940 m.“ Išlaužiškis krašto gynėjas, kritęs Jiezno kautynėse 1919 m. vasarį
Kiekvienas, aplankęs Jiezno savanorių kapines (nuotraukoje užfiksuotas kapinių tvarkymas 1932 m. – V. K.), išvysta paminkle iškaltas 1919 m. vasario 8-13 d. permaininguose mūšiuose su bolševikais kritusiųjų pavardes. Tai Antrojo LDK kunigaikščio Algirdo pėstininkų pulko kariai: 1) Justinas Barsčiauskas, kilęs iš Šakių rajono Griškabūdžio apylinkių; 2) Mikas Blažys – Marijampolės rajono Sasnavos apylinkių; 3) Vincas […]
Skaityti daugiau