Krašto istorija
Lietuvos žydų genocido aukų dienai. Archyvinių dokumentų kalba apie holokaustą Prienų mieste (I)
Žydai man ir mano dvylikos man žinomų kartų protėviams niekada nebuvo giminės, kaimynai ar bičiuliai. Nejaučiu jiems nei simpatijų, nei antipatijų. Ir dažnai baisiuosi jų dabartinės valstybės –Izraelio – vykdomu smurtu prieš palestiniečius, prisidengiant nacionalinio saugumo ir atsakomųjų priemonių prieš teroristus būtinumu. Nes kenčia visai nekalti gyventojai. Gerbiu žydus kaip istoriškai verslią, neišsenkamo talento, didelio […]
Skaityti daugiau
Kraštas tarpukario Lietuvos Seimų rinkimuose 1920-1940 m. Rinkimai į Steigiamąjį Seimą 1920 metais (I)
Istorija ir šiandiena Vyksta aktyvi, karšta rinkimų į Lietuvos Seimą agitacinė kompanija. Paskelbti partijų kandidatai visokiais būdais, įvairiausiose erdvėse kviečia žmones pasirinkti ir gundo už juos balsuoti. Patys rinkėjai, kaip pagrindinį argumentą, kiekvieną dieną kelia klausimą: ar per ketverius metus rinkiminiai pažadai liko tik pažadais, ar buvo iš tiesų atsisukta į krašto žmogų, ar nebuvo […]
Skaityti daugiau
Birštono kurorto 170-mečiui (III). „Viktorijos“ šaltinio pavadinimo paslaptys
Adomo Bartoševičiaus, kaip vieno iš kurorto įkūrėjų, pirmojo Birštono verslininko ir veiklos žmogaus nuopelnus yra akcentavę dar carinio laikmečio kurortologai. Štai, žymus Peterburgo gydytojas ir kurortologas Ivanas Radeckis, prieš 130 metų išleistame fundamentaliame darbe rašė: „Tiktai 1854 metais kurortas buvo tinkamai įrengtas bendromis daktaro B. Bilinskio ir bajoro, dvaro savininko A. Bartoševičiaus pastangomis. Lankytojų kiekis […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės dienai. Krašto didžiavyrių keliai vedė į Kauną (I)
Liepos šeštąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo, Lietuvos valstybės dieną sugrįžtame prie savo valstybės, savo krašto istorinių ištakų, prie savo tautinės tapatybės. Tai ir Lietuvos karalystės diena. Šiuo metu žinomi istoriniai šaltiniai neužfiksavo mūsų krašto sąsajų su pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi. Bet kraštas Lietuvos istorijos erdvėje jau buvo. Kai pirmaisiais mūsų eros amžiais Paverknių medinės pilaitės […]
Skaityti daugiau
90-metis Jonas Vyšniauskas: „Mano hobis – bendravimas su moterimis”
kvitrina.com Birželio 27 d. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pasveikino prieniškį Joną Vyšniauską su 90-uoju jubiliejumi. Po oficialiosios dalies J. Vyšniauskas papasakojo apie savo darbą tuometiniame Taupomajame banke, pasidalino įžvalgomis apie bendravimą su darbuotojais bei atskleidė savo hobį. Pasak jubiliato, jis mėgsta bendrauti su moterimis ir šį pomėgį galima vadinti hobiu. J. Vyšniauskas pažėrė […]
Skaityti daugiau
Birštono kurorto 170-mečiui (II). Bartoševičiai kurorto ir krašto istorijoje
1854 m. carinės Rusijos vidaus reikalų ministerijos leidimas kurti kurortą subūrė gydytojo Benedikto Bilinskio ir gydytojo bei verslininko Adomo Bartoševičiaus (1788-1881) bendras pajėgas plėtojant kurortą. Neaptarinėjame 1846 m. sutarties tarp kunigo Sorokos, Benedikto Bilinskio ir Adomo Bartoševičiaus, nes, nesant nustatytų parapijos žemių ribų, tai veikiau buvo tik ketinimų protokolas. Iki 1854 m. Birštono kaimo gyventojai […]
Skaityti daugiau
Birštono kurorto įkūrimo 170-mečiui (I). Didžioji pradžia
Švenčiame mūsų Birštono kurorto 170-metį. Šis jubiliejus mus visus istorikus, muziejininkus įpareigoja į šį svarbų istorinį įvykį pažvelgti šiek tiek giliau, pateikiant naujus faktus ir įžvalgas. Atkreiptinas dėmesys, kad istorinio laikotarpio nuo kurorto steigimo iki jo atitekimo Jiezno dvarininkui Ignotui Kvintai 1874 metais dar niekas iki šiol nėra nagrinėjęs. Paprastai kurorto istorija siekiama su 1846 […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios priešaušris (V). Daktaras Juozas Brundza – pabėgėlių gydytojas 1915 m.
1915 m. pirmosiomis sausio dienomis dėl vykstančio karo mūsų kraštą abiejose Nemuno pusėse užplūdo pabėgėliai. Gyveno jie labai nenormaliose sąlygose, paprastai po dangaus pastoge, miškuose, be šilto viralo, dažnai ir visai be valgio. „Viskas sunaikinta, bet to negana. Kur priglausti nuvargusią žilą galvą seneliui? Kur dingti našlaičiams mažiems? Kur gauti duonelę tiems, kurie penėjo kitus? […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios priešaušris (IV). Mūsų kraštas 1915 m. karo ir suirutės verpete
Pirmojo pasaulinio karo problemos mūsų krašte dar nėra tyrinėtos. Manome, kad mūsų pateikiama medžiaga bus naudinga krašto istorijos mokytojams, o taip pat gimnazijų baigimo egzaminams besiruošiantiems dvyliktokams. Pirmasis pasaulinis karas Lietuvai atnešė nelaimes ir vargus. Jau 1915 m. sausio mėnesį Rytprūsiuose patyrusi pralaimėjimą, carinė kariuomenė diena po dienos atidavinėjo vokiečiams pozicijas Suvalkijoje. Nepasitikėdama Mažosios Lietuvos […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios priešaušris (III). Daktaro Juozo Brundzos veiklos pėdsakai Jiezne
Pažvelkime į šimtametę nuotrauką, kurioje matome prie Jiezno bažnyčios 1916 m. nusifotografavusius Verbyliškių kaimo gyventojus, į paskutinę kelionę palydinčius ketverių metų mergaitę, palaužtą vidurių šiltinės epidemijos. Geriau įsižiūrėjusieji atkreips dėmesį ir į kitas vaikiškų ligų, gimstamumo problemas. Gimusių mažų vaikų mirtingumas tuo metu buvo 35-40 % . O epidemijų metu – dar didesnis. Jiezno valsčius […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios priešaušris (II). Daktaro Juozo Brundzos gyvenimo ir veiklos bruožai XX amžiaus pirmuose dešimtmečiuose
Gilios ir prasmingos, pilietiškai aktyvios, patriotiškos, gan universalios Juozo Brundzos asmenybės atskleidimas yra nepaprastai svarbus. Tai tarsi žmogiško ir pilietinio principingumo, piliečio atsakomybės pavyzdys, įpareigojantis mus širdimi ir protu suklusti… Ar mes dar kada nors sulauksime krašte ne pilkumu, o tokia patrauklumo aura spindinčių, didele kompetencija pasižyminčių asmenybių, tuo pačiu ir savos srities specialistų – […]
Skaityti daugiau
Birštono muziejaus 50-mečiui artėjant. Neįmintos girininko Antano Katelės gyvenimo ir veiklos paslaptys (II)
Nuo 1935 m. gegužės 21 d. dirbdamas Stakliškėse girininkas A. Katelė gyveno Būdų kaime. Jį buvę kaimynai lig šiol mena kaip darbštų ir labai draugišką žmogų. Būdamas III eilės girininku Antanas Katelė gaudavo 308 litų atlyginimą (LCVA, f.393, ap.1, b.480, p.22ap). Jo bičiulis Birštono I eilės girininkas Adomas Kabašinskas uždirbdavo 374 litus (Ten pat, p.18). […]
Skaityti daugiau
Birštono muziejaus 50-mečiui artėjant. Neįmintos girininko Antano Katelės gyvenimo ir veiklos paslaptys (I)
Artėja modernios Lietuvos valstybės šimtmetis Jis įpareigoja atskleisti ir tuo pagerbti iškilias asmenybes, kūrusias, gražinusias ir gynusias mūsų kraštą. Tie žmonės buvo kaip ir mes, bet turėjo labiau motyvuotą ir tvirtą meilės darbui, pareigos šeimai ir Tėvynei jausmą. Juos auklėjo šeima, atkaklus darbas, tikėjimas ir tvirtai ir ištikimai atsidavusių Tėvynei ir valstybės tarnybai žmonių pavyzdys. […]
Skaityti daugiau
Kovo 11-oji. Suteikime žodį Lietuvos valstybingumo kovotojams
Prieš 26-erius metus Lietuvos valstybė atgimė antrą kartą.Tą istorinę dieną teisėje nutraukėme bet kokius okupacinės priklausomybės ryšius su Sovietų Sąjunga, nukabinome Lietuvos Respublikos istorinio parazito – LTSR herbą. Istorinėje perspektyvoje dar daug turėjome atlikti darbų, praktiškai įgyvendindami mūsų valstybingumą. Dažnai iš inercijos, o gal ir nežinojimo, nesusimąstome apie antrojo mūsų valstybės atgimimo pamatus nukalusius žmones.Visi […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios priešaušris. Audringo laikotarpio įtaka Juozo Brundzos gyvenime
Su Vasario 16-ąja, su Valstybės atkūrimo švente, su mūsų tautinės tapatybės, su mūsų pilietinės sąžinės diena! Atsigręžiame į savo garbingos Valstybės praeitį, į drąsius ir atsakingus sunkios kovos su carizmu vedlius. Juozas Brundza (1870-1954) buvo didžioji XX amžiaus mūsų krašto pasaulietinė asmenybė –profesionalus gydytojas, lietuvių nacionalinio judėjimo dalyvis, mokytojas, kultūrininkas, savivaldybininkas, humanistas. Inteligentas pačia tikriausia […]
Skaityti daugiau
Mūsų krašto ir regiono garbės vardai. Bajorai Vyšnevskiai (Vyšniauskai)
Mūsų krašto tiek istorinė praeitis, tiek tradicijos yra didele dalimi nepažintos. Dėl dažnai pasitaikančio neišmanymo, partinio – valdininkiško paviršutiniško ir siauro požiūrio į jų svarbą, dažno tingumo, nerangumo, tebeegzistuojančios brežnevinės politinės elgsenos jų nei pripažįstama, nei bandoma giliau pažinti, o tuo labiau panaudoti jaunosios kartos ugdyme ar suformuojant labai savito istorinio Prienų miesto ir viso […]
Skaityti daugiau