Nuo 2025 m. kovo 12 d. Birštono muziejuje galima aplankyti išskirtinę parodą „Tyliai dainuoja raštai“. Joje eksponuojami unikalūs XIX–XX a. audiniai – divonai ir rankšluosčiai, priklausantys Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniams. Tai ne tik liaudies meistrų kūriniai, bet ir svarbi kultūrinė bei istorinė vertybė, atspindinti Birštono apylinkių audimo tradicijas.
Parodos pristatymas sulaukė daug dėmesio. Atidaryme dalyvavo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja, etnografė Dalia Bernotaitė-Beliauskienė. Ji pasidalino įžvalgomis apie 1954 m. vykusią ekspediciją į Nemajūnų, Siponių, Vaitiškių ir kitas Birštono apylinkes, kurios metu buvo surinkti vertingi liaudies meno pavyzdžiai. Daug parodoje eksponuojamų audinių yra būtent iš šios ekspedicijos, liudijančios turtingą krašto audimo tradiciją.
Parodoje ypatingas dėmesys skiriamas lovatiesėms ir rankšluosčiams, kurie savo raštais ir audimo technika atspindi Birštono krašto tekstilės tradicijas. Spalvingos lovatiesės buvo svarbus pirkios interjero elementas, dažniausiai audžiamos iš lininių, vilnonių ar medvilninių siūlų. Pakulinės languotos lovatiesės buvo paprastesnės, naudotos ne tik lovoms kloti, bet ir įvairiems ūkio darbams. Diminės lovatiesės buvo vertinamos dėl jų ryškių spalvų ir sudėtingo audimo, o rinktinės – dėl kruopščios darbo technikos ir ypatingo dekoratyvumo.
Kaišytinės lovatiesės išsiskiria išraiškingais raštais – jose dominuoja žvaigždės, rombai, stilizuoti augalų motyvai. Dažnai būtent tokios lovatiesės būdavo laikomos gražiausiomis ir naudotos ypatingomis progomis. Be to, šiame krašte pasitaikė ir siuvinėtų lovatiesių, kurios primena tradicinius prijuosčių raštus.
Rankšluosčiai taip pat užėmė svarbią vietą žmonių gyvenime – jie ne tik atliko praktinę funkciją, bet ir turėjo apeiginę, simbolinę reikšmę. Jie buvo dovanojami įvairiomis progomis – nuo krikštynų iki vestuvių ar net laidotuvių. Moterys juos audė artimiesiems kaip meilės ir atminimo ženklą. XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje rankšluosčiai dažnai minimi tarp kraitinių audinių, o jų puošyboje atsispindi tiek vietinės tradicijos, tiek laikmečio mados.
Rankšluosčiai dažniausiai būdavo austi servetine ar dimine technika, kurių raštai derino tradicinius motyvus ir subtilias spalvas. Kai kurie rankšluosčiai išsiskiria išrinktais užrašais, tokiais kaip „Ką myliu, tam dovanoju“ ar net Lietuvos himno žodžiais, kurie buvo audžiami net sovietmečiu, nepaisant draudimų. Nėriniai buvo populiarus rankšluosčių puošybos elementas – juos nėrė iš lininių ar medvilninių siūlų, neretai dekoruodami įvairiais augaliniais, geometriniais ar net simboliniais motyvais.
Bėgant metams, tekstilės raštai ir technikos keitėsi, tačiau tradicijos išliko gyvos. Birštono krašto audėjų meistrystė ir jų palikimas šiandien yra ne tik Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus eksponatai, bet ir svarbi Lietuvos kultūros paveldo dalis.
Kviečiame apsilankyti Birštono muziejuje ir pasigrožėti šia unikalia paroda, kuri leis geriau pažinti Birštono krašto audimo tradicijas bei istoriją. Galbūt parodoje rasite ne vieną jums pažįstamą pavardę ar Jums artimą žmogų. Paroda veiks iki 2025 m. balandžio 30 d.
Birštono muziejaus Muziejinės veiklos administratorė Irma Kereišienė
