Vilija Čiapaitė
Norėčiau papasakoti savo įspūdžius nuo šeštadienio ryto, kuomet patraukiau Lietuvos amatų, tautodailės dirbinių, pramogų „kermošiumi”, kuris vyko Kęstučio gatvėje ir Centriniame parke Birštone. Čia galėjai įsigyti nuo kvepiančios dešrelės ir lašinukų, iki mažiausios bižuterijos. Pasiūla didelė, o ir norinčių pažioplinėti ir ką nors įsigyti – gana nemažai.
Patraukiau Knygų alėja nuo autobusų stoties. Palapinėse pardavėjai siūlė knygas, o aš, pasižiūrinėjusi ir pasmalsavusi, nukakau iki Birštono viešosios bibliotekos.
Birštono bibliotekos kiemelis ir ne tik
Čia po pastoge darbavosi Kęstutis Kasparavičius. Knygų šalies kūrybinė studija „Žirafos valandos su knygų vaikams autoriumi K. Kasparavičiumi“ dirbo visu tempu, tik rytinio lietaus išgąsdinti šventės svečiai negausiai keliavo pro šalį. Tačiau vos tik saulelė švystelėjo, pradėjo rinktis vaikai su tėveliais.
Pagaliau pradėtas dailinti žirafos sijonėlis pražydo spalvomis, o toliau dailininkas ir knygų autorius Kęstutis Kasparavičius ilgino žirafos kaklą, kad mažieji dailininkai turėtų, kur spalvinti. Netoliese kai kurie savo meninius gebėjimus bandė išreikšti piešime ant vandens. Čia pat ir „Aukso žuvų“ knygų terapija vaikams su leidėja S. Pūke, „Ekslibris.lt“ meniu su grafike J. Kemeklyte – Bagdoniene kvietė pasmalsauti. Taip pat ekslibrisų dirbtuvėse su grafike R. Mozūraite ir iliustruotoja A. Nananai buvo galima pasidomėti, įsigyti, užsisakyti ekslibrisų, kurių populiarumas kasdien vis auga. Brailio rašto dirbtuvėse su V. Gendvilo pagalba specialia rašomąja mašinėle galėjai pasimokyti rašyti. Kaip ir visada, pati pabandžiau parašyti „Sveiki, aš Vilija”. Šį kartą gavosi išspausdinti be klaidų ir tuo labai džiaugiausi. Netoliese su krepšelyje sudėliotomis daržovėmis galima buvo pasigaminti savo ekslibrisą, tai labai šauni pramoga, nes dirbo ranka rankon ir vaikai, ir tėveliai.
Bibliotekos viduje XIX a. judančių paveikslėlių knygos ir kaleidoskopinės iliustracijos dirbtuvėse su dailininke S. Chlebinskaite darbavosi tiek vaikai, tiek suaugę. Sigutė labai kantri ir jos patarimai pasiekė kiekvieno ausį ir ranką.
Ypač daugumai patiko marionečių istorija ir dirbtuvės su režisieriumi R. Driežiu ir dailininku Mariumi Jonučiu. Čia nesijautė didelio šurmulio, tačiau daugumai tai buvo kažkas naujo ir neįprasto.
Mintimis atsisveikinusi su biblioteka ir jos svečiais, kulniavau Kurhauzo link.
Kneipo terapijos parkas
Čia buvo iškilmingai atidarytas Kneipo terapijos parkelis. „Royal Spa Residence“ paskaita apie Kneipo filosofiją, organizmo grūdinimo procedūros, kurias demonstravo Lietuvos masažuotojų čempionas Marius Jurgelaitis.
Kartu su Marium grūdinimosi procedūras norėjo išbandyti tiek dideli, tiek maži. Parkelio pakraštyje buvo galima įsigyti Kneipo arbatos, kuri ypač populiari tų, kurie vertina sveiką gyvenseną ir sveikatą. Pažioplinėjusi pakilau į Kurhauzą.
Martyno Gaubo parodos atidarymas
Kurhauzo galerijoje buvo atidaryta menininko Martyno Gaubo paroda „Aš ir Birštonas“. Su Martynu ne kartą esu kalbėjusi, stebiu jo kūrybinius laiptelius ir kaskart matau dvasiškai ir kūrybiškai tobulėjantį menininką, kuris „įklimpo” Birštone ir, kaip jis prisipažino, nė kiek nesigaili.
Čia jis subrendo, pradėjo kitaip žvelgti į žmones. Beje, jo kūryba taip pat yra atradimų ir savęs analizavimo kryptyje. Kad Martynas tikrai analizuoja ir stengiasi ištyrinėti save, įžvelgti tai, ko nemato kiti, labai taikliai pasako jo paties galvos skulptūra prie Kurhauzo. Vidus tuščias, vadinasi dar daug reikia įdėti, kad suvoktum gyvenimo vertybes, kas svarbiausia žmogaus viduje. O Martynas tikrai pilnas idėjų, galimybių, minčių. Gera, kad menas ir kamerine aplinka pulsuojantis Birštonas prisijaukina ne tik vyresnius menininkus, kaip Aloyzas Toleikis, bet ir jaunus, talentingus, kaip Martynas Gaubas, kuris moka pajusti tai, kuo alsuoja kurortas.
Pagaliau patraukiau centro link. Meno mokyklos kiemelyje palapinėje stovintis vieniškas pianinas taip pat sulaukė viešnios. Pirštai, lakstydami klavišais, sukūrė tokią atmosferą, jog norėjosi prisėsti ant žolės ir klausytis muzikos, kuri užgožė miesto šurmulį, medžių ošimą. Aš girdėjau tik muziką… Tačiau reikėjo eiti. Kojos nenoromis kilnojosi, nešė šventinio šurmulio link, nors ausyse skambėjo kerinti muzika…
Birštono muziejus
Muziejuje karaliauja tyla. Čia pasitiko muziejininkės Rūta Mickevičienė ir Irma Kerešienė. Labai nudžiugau, kad esi laukiamas ir globojamas. Užsukus į salę buvau supažindinta su tautodailės raštų istorija.
Tačiau vien tik tuo nebuvo apsieita. Pasodinta prie stalo gavau sau užduotį tautodailės raštu išpiešti maišelį. Pabaigus į jį įkrito šventos Agotos duonelės kąsnelis. Tai maloni edukacinė programa, kurios tikslas supažindinti, priminti ir atiduoti duoklę Lietuvos istorijos ištakoms. Tik labai nuliūdau, kad dvasinę ramybę žmonės iškeitė į linksmybes. Muziejininkė I. Kerešienė papasakojo daug įdomybių, kurios turėtų sudominti ne vieną. Atsisveikinusi nukulniavau į miesto šurmulį.
Centrinė aikštė
Čia vyko policijos akcija visuomenei prie kultūros centro. Po to netruko įvykti ir linksmasis koncertas šeimoms su „Teatriuko“ aktoriais. Vaikai krykštavo, negalėjo nusėdėti vietoje.
Po pertaukėlės ekstremalus pakvietė uždeganti dviračių šou programa „Greentrials Bike Tour 2015“ (Latvija). Ne vienam užėmė kvapą dviratininkų pasirodymas.
Aikštėje suskambo grupės „Seven Ups!“ (Vokietija, Lekas) muzika bei Birštono meno mėgėjų kolektyvų pasirodymas.
Vakarop Nemune prie Vasaros estrados buvo galima stebėti vandens motociklų „Freestyle šou“ programą, o vėliau – E. Sipavičiaus su grupe, rokenrolo grupės „Orgen Roll Band“ ir grupės „Biplan“ koncertas.
Vidurnaktį vasaros estradoje dangų nušvietė šventiniai fejerverkai.
Sekmadienis
Ankstyvas rytas. Birštonas dar tik rąžosi po trumpos nakties, tačiau daugelį masina merės šventiniai pusryčiai su bendruomene ir muzikinės grupės „Seven Ups!“ (Vokietija, Lekas) programa. Žavu ir nepakartojama, kad šiai šventei buvo taip pasiruošta. Svečiai kartu su mumis giedojo himną lietuvių kalba, o simpatijas pelnė jų dainuojama lietuvių liaudies daina „Ąžuolai žaliuos…”, kurią kartu visi traukė iš širdies.
Po merės pusryčių buvo prisiminti tie, kurie pries 74 metus buvo išvežti į Rusijos gilumą, iš kur dauguma negrįžo. Taigi, trumpa ir iškilminga procesija su jaunaisiais šauliais ir žaliu vainiku buvo vainikuota Gedulo ir vilties diena.
