47-aisiais Birštono muziejaus veiklos metais jau turime muziejaus pastato dokumentus, žinome jo statybos detales. Lietuvos centriniame valstybės archyve suradome mums brangaus statinio dokumentus.
Stakliškių girininkas, gyvenęs Jiezne, Antanas Katelė 1931 m. rugpjūtyje ir 1932 m. gegužyje įsigijo Birštone žemės sklypus. 1932 m. gegužės 5 d. Alytaus apskrities statybos komisijai jis pateikė prašymą „Statyti naują medinį namą dviem aukštais, ilgio 16 metrų, pločio 10 m ir netoli esantį medinį tvartą 6×8 m“ (LCVA, f.1567. ap.3, b.352, l.233). Tuometinė gatvė, kurioje buvo statomas šis pastatas, vadinosi Vytauto Didžiojo taku, tada tai buvo miestelio pakraštys… Į šiaurę nuo A. Katelės vasarnamio buvo J. Škėmos, į pietus – Jono Klimo žemės valda (Ten pat, p.232). 1932 m. Alytaus apskrities statybos komisija suteikė A. Katelei statybos leidimą: „Leista statyti Birštono miestelyje prie Vytauto tako medinį dviejų aukštų gyvenamąjį namą ir tvartą su sąlyga, kad būtų statoma griežtai prisilaikant nurodytų plane atstumų bei išmierų. Stogas turi būti padengtas nedegia medžiaga“ (Ten pat, p.236).
A. Katelės vasarnamis buvo pastatytas prieš 1933 m. vasarą. Tą vasarą jis jau priėmė poilsiautojus mokytojus. Mokytojai ilsėjosi Birštone nuo 1926 m. Kur jie apsistodavo iki A. Katelės vasarnamio, vėliau gavusio „Ramunės“ vilos vardą, dar turime išsiaiškinti (senasis teiginys, kad jie čia ilsėjosi nuo 1926 m. jau netinka – V. K.). 1940 m. pastatas buvo nacionalizuotas. 1945-1949 m. jis buvo dirbančių medikų bendrabučiu. Vėliau, iki 1966 m., „Ramunės“ poilsio vila buvo skirta žemės ūkio ir medicinos darbuotojams.
Nuo 1966 m. čia įsikūręs Birštono muziejus. Iki mūsų dienų pastatas nėra išlikęs autentiškas, jis yra šiek tiek rekonstruotas. Nuo praėjusių metų įrašytas į saugomų architektūrinio paveldo objektų registrą. Patyrinėję, artimiausiu metu, visuomenei pateiksime išsamią pastato savininko A. Katelės biografiją.
V. Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
