Birštone atidengtas memorialinis bareljefas Antanui Serafinui Zenkevičiui

Vidmantas Venclovas

Gruodžio 8 d. ilgamečio Birštono savivaldybės mero A. S. Zenkevičiaus atminimui ant savivaldybės pastato buvo atidengtas memorialinis bareljefas, kurį sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras.

Birštono savivaldybės pranešime spaudai rašoma, jog „Kurorto savivaldybės vadovu A. S. Zenkevičius buvo 17 kadencijų iš eilės. Nuo 1966-ųjų apie 10 kadencijų dirbo Vykdomojo komiteto pirmininku, o po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 4 kadencijas buvo renkamas miesto ir savivaldybės meru. Jam vadovaujant prie miesto buvo prijungta ir kaimiškoji seniūnija. A. S. Zenkevičius ypač daug dėmesio skyrė kurorto gydomosios bazės vystymui, modernizavimui, Birštono žinomumui didinti. Tuo tikslu jis inicijavo ir Lietuvos kurortų asociacijos įkūrimą, tapo pirmuoju jos prezidentu, kūrė planą ir kryptingai puoselėjo viltį Birštonui tapti karališkųjų kurortų asociacijos nariu. Daugiau kaip prieš dešimtmetį gimusi Birštono, kaip karališkojo kurorto, vizija, šiandien jau neatrodo utopinė ir įgyja vis ryškesnius kontūrus“.

Birštono savivaldybės Tarybos narė Valė Petkevičienė, kuri, nors ir negavo oficialaus kvietimo, surado laiko atvykti į, anot jos, „tikrojo miesto šeimininko“ pagerbimo ceremoniją. Pasak V. Petkevičienės, ją visada stebino A. S. Zenkevičiaus pagarba eiliniam žmogui, net ir tada, kai nebuvo savivaldybės vadovu. Vadovaudamas miestui, o vėliau ir savivaldybei, A. S. Zenkevičius kas rytą pėsčiomis apeidavo visą miestą, nes jam rūpėjo kiekvieno žmogaus nuomonė. 2001 m. jo pastangomis į Birštoną buvo atvykęs Prezidentas Valdas Adamkus. Po šio vizito Birštonas oficialiai buvo pripažintas kurortu.  2007 metais jo ranka parašyta per 30 punktų strategija dabar sėkmingai realizuojama.

V. Petkevičienės teigimu, A. S. Zenkevičius ne tik matė kasdienybę, bet ir buvo svajotojas, kuris įžvelgė kurorto vystymosi gaires.  Jo bareljefo atsiradimas prie savivaldybės pastato simbolizuoja, jog jis grįžo į „savo darbo vietą“. Tiesa ir tai, jog jo užauginti ir proteguojami politikai ne visada garbingai elgdavosi su juo, bet A. S. Zenkevičiaus vardas visada bus siejamas su Birštono kurortu, kurį ilgametis vadovas norėjo matyti karališkuoju. 

Ne vieną kadenciją Birštono savivaldybės Taryboje su A. S. Zenkevičiumi dirbęs Vytautas Šeškevičius, prisimindamas, anot jo, miesto „gaspadorių“, pabrėžė, jog bendravimas su Antanu visada buvo žmogiškas, nors požiūriai neretai ir skirdavosi. Anot Vytauto, diskusijų buvo įvairių, bet svarbiais klausimais visada rasdavo bendrą kalbą. A. S. Zenkevičius iš aukšto į nieko nežiūrėjo, daug darė, įrodinėjo, jog Birštonas vertas kurorto vardo, o aplinkiniai kaimai turi priklausyti savivaldybei. Taip ir įvyko, nes Antanas vis važinėdavo į sostinę šiuos klausimus spręsti.  

Tarybos narys Juozas Aleksandravičius, kuris ilgus metus buvo A. S. Zenkevičiaus dešinioji ranka, įsitikinęs, jog tokį taktišką, džentelmeniškumo įsikūnijimo asmenį, kurį jis laiko bendravimo mohikanu, dabar sudėtinga rasti. Pasak Juozo, Antanas labai pergyveno, jog nepavyko apsaugoti nuo „laukinių vakarų privatizavimo“ buvusios turistinės bazės, ir džiaugėsi, kad įstengė iš Kauno apskrities administracijos perimti „Tulpės“ sanatoriją. Jis pripažindavo, jog ne visi jo veiksmai buvo teisingi ir toliau kovojo už kurorto klestėjimą. J. Aleksandravičiaus teigimu, A. S. Zenkevičius buvo vienas iš pirmųjų  „Auksinės krivūlės“ riterių. Jis buvo vertas tokio titulo, nes buvo tikras savojo krašto riteris. Deja, šiais laikais „Auksinės krivūlės“ nominacijos vertė devalvavosi. Gaila, anot J. Aleksandravičiaus, jog paskutinieji bendravimo metai buvo kitokie, nes vis dar atrodė, jog politikoje moralė galima, bet aš klydau. 

Birštono savivaldybės nuotraukos