Vidmantas Venclovas
Vasario 15 d. turėjau galimybę Birštono gimnazijos aktų salėje stebėti renginį „Piešiu aš Lietuvą…“. Gimnazijos pranešime šis renginys buvo apibūdintas taip: „Skambėjo eilės, dainos, scenoje sukosi šokėjai, o dailininkė ir jos padėjėjai tapė Lietuvą po vieną raidę. „L“ raidėje tilpo laukai, lygumos, laimė ir laisvė, „ie“ – ievų žydėjimas, „t“ – ąžuolo tvirtybė, „u“- upių vingiai, „v“ – vaivorykštė, o „a“ – ateitis“.
Likau sužavėtas organizatorių sugebėjimu, būtent, dainomis ir šokiais, jaunajai kartai pasakyti, parodyti, ką reiškia žodis LIETUVA. Ir scenoje, ir salėje šeimininkavo mokiniai. Ir tai buvo žavu.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Asta Ferevičienė rašė: „Žmogaus gyvenimas – įvairiaspalvis: galime rasti ir džiaugsmo, ir skausmo, daug nepamirštamų akimirkų, sutikti daugybę įvairių žmonių, mylėti, nekęsti. Svarbiausia yra tai – kas mes esame. Kiekvieno stiprybė slypi jo šaknyse. Mūsų šaknys: namai, šeima, gimtoji kalba, mūsų šalis. Svarbu išsaugoti ją sau, savo vaikams, ginti, puoselėti“.
Ar galima per akademinę valandą visa tai patirti? Manau, kad taip, nes man ši valanda prabėgo lyg keletas minučių.
Pasitikdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, prisimindami praeitį ir įvertindami tada gyvenusių žmonių nuopelnus, visgi daugiau žiūrime į ateitį. Šiame renginyje jau praėjusį šimtmetį bandė suprasti tie, kurie savo gyvenimą susies su nauju Lietuvos šimtmečiu. Ir tai pagrindinė žinia, kurią aš pajutau, stebėdamas scenoje ir salėje šeimininkavusią jaunąją kartą.
Šis renginys nebuvo vienintelis, skirtas Lietuvos šimtmečiui.
Pasak A. Ferevičienės, visą vasarį vyko įvairūs renginiai, skirti tokiai gražiai šventei. Puošė mokyklą mintimis „Kas man yra Lietuva“, 5–12 klasių mokiniai kūrė instaliaciją Lietuvai, panaudodami perdirbto popieriaus atliekas. Gimnazijoje eksponuojama 1–8 klasių mokinių kūrybinių idėjų paroda, 3–4 klasių mokinių kolektyviniai laisvosios raiškos kūrybiniai darbai.
