Mūsų vyrai – užsigrūdinę. Jie net sutrikus sveikatai dirba. Žinia, kol jaunas su sveikata gali ir paflirtuoti, tačiau sulaukus vyresnio amžiaus juokauti nedera, ypač jei atsiranda prostatos negalavimų. Šlapinimosi sutrikimai greitai gali pavirsti sunkia liga – prostatos vėžiu.
Delsia kreiptis
Prostata – kaštono dydžio vyrų priešinė lytinė liauka. Kas antro vyro, perkopusio 50 metų slenkstį, ši liauka ima didėti, o sulaukus 85-erių beveik visų vyrų prostata yra padidėjusi (prostatos hiperplazija). Gamtoje vyrauja pusiausvyra: moterims ji paskyrė menopauzę, o vyrus „apdovanojo“ prostatos pakitimais.
Kodėl staiga ima vešėti prostatos audinys, medikai dar gerai nežino. Išvešėjusiuose prostatos audiniuose randama dvigubai daugiau fermentų, dalyvaujančių testosterono apykaitoje – dėl to kalta sutrikusi hormonų pusiausvyra. Kai kurie mokslininkai teigia, kad prostatos hiperplaziją gali paskatinti ir vakarietiškas gyvenimo būdas.
Išvešėjusi prostata spaudžia šlaplę ir sutrikdo jos veiklą, šlapimo išsiskyrimą. 3 iš 10 vyresnio amžiaus vyrų skundžiasi prostatos hiperplazijai būdingais negalavimais: plona, silpna šlapimo čiurkšle; staiga atsirandančiu noru šlapintis, ypač naktį; šlapimo lašėjimu prieš šlapinimąsi ir po jo (be to, pasišlapinti pavyksta ne iš karto). Jei nesigydoma, į tualetą tenka bėgioti vis dažniau, šlapimas bėga vis silpnesne srovele, šlapimo pūslėje lieka vis daugiau šlapimo.
Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytojo urologo Gyčio Rinkūno teigimu, apklausa didžiosiose Vakarų Europos šalyse parodė, kad vyrai kreipiasi į gydytoją praėjus vidutiniškai 24 mėn. nuo šlapinimosi sutrikimų atsiradimo pradžios ir tik 15 proc. jų tiki, kad urologas jiems gali padėti. „O Lietuvoje vyrai dar labiau nedrąsūs ir gėdijasi kreiptis į gydytoją“, – pastebi gydytojas.
Negydoma piktybėja
Negydoma prostatos hiperplazija suvėžėja. Prostatos vėžys ankstyvoje stadijoje nerodo jokių specifinių ženklų, todėl vyrai vis dar delsia kreiptis į gydytojus. Statistika rodo, kad per 60 proc. vyrų, kurie medikų pagalbos paprašė jau rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Tuomet jo visiškai išgydyti neįmanoma – vėžys išplinta kauluose, sukelia skausmų, stuburo lūžių.
Gydytojo Gyčio Rinkūno teigimu, prostatos vėžiui vystytis labai didelę reikšmę turi genetiniai faktoriai. „Jeigu tėvas ar senelis sirgo prostatos vėžiu, tikimybė susirgti labai padidėja“, – sako specialistas.
Nemažai reikšmės turi vyro mityba. „Japonai, kurie vartoja daug sojos produktų, prostatos vėžiu serga rečiau. Juodaodžiai Afrikoje taip pat serga rečiau, tačiau Amerikos juodaodžiai prostatos vėžiu serga taip pat kaip ir baltieji“, – pasakoja specialistas.
Tirti ir laiku gydyti
Gydytojas G.Rinkūnas primena, kad kiekvienas 45 metų sulaukęs vyras bent kartą per metus privalo apsilankyti pas urologą, net jei jis nejaučia jokių negalavimų. „Urologas ištirs prostatą, paskirs prostatos specifinio antigeno kraujyje (PSA) tyrimą. Jis yra ypač svarbus – tai prostatos vėžio žymuo. Kasmet atliekamas PSA tyrimas leidžia aptikti vėžį aptikti ankstyvoje, 1-2 stadijoje. Apskritai PSA tyrimas gali parodyti 3 prostatos ligas: uždegimą, gerybinį išvešėjimą bei vėžį“. PSA tyrimo nereikia bijoti – jis imamas kaip įprastas kraujo tyrimas. Svarbiausias jo rodiklis – prostatos specifinio antigeno (PSA) norma.
Prostatos hiperplaziją dabar daugelis specialistų linkę gydyti vaistais. Pradinėms ligos stadijoms tinka augaliniai preparatai, tačiau bet kokius medikamentus skiria tik gydytojas urologas, prieš tai nuodugniai ištyręs ligonį. Tai labai svarbu, nes gerybinės hiperplazijos požymiai nedaug skiriasi nuo prostatos vėžio simptomų.
Ar prostatos vėžio galima išvengti? „Išvengti negalima, tačiau galima anksti nustatyti ir visiškai išgydyti“, – teigia urologas G.Rinkūnas.
Prostatos specifinio antigeno (PSA) norma:
mažiau nei 40 metų < 1,3 mg/l (arba ng/ml)
41-50 metų < 2,0 mg/l (arba ng/ml)
51-60 metų < 3,0 mg/l (arba ng/ml)
61-70 metų < 4,0 mg/l (arba ng/ml)
daugiau nei 70 metų < 4,5 mg/l (arba ng/ml)
Jeigu PSA yra didesnis nei 4ng/ml, atliekamas papildomas, histologinis tyrimas – taip diagnozuojama liga.
