Vidmantas Venclovas
Jau ne už kalnų naujieji mokslo metai. Daug diskusijų sulaukė brandos egzaminų rezultatai, ypač matematikos. Apie Prienų rajono savivaldybės mokinių įvertinimus ir rajono švietimo ateitį bendravau su Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėju Rimvydu Zailsku, kuris skeptiškai atsiliepė apie visokius reitingus ir viešoje erdvėje skleidžiamus pasisakymus apie matematikos egzaminą.
Jo teigimu, „reitingų“ sudarinėtojai per daug dramatizuoja įvykius ir neretai jų interpretacijos nepadeda spręsti problemos. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas nesiginčija, jog matematikos egzaminas išlaikytas prastai, bet, jo manymu, dauguma neišlaikusiųjų išvis neturėjo jo laikyti, nes 99 % jų mokslo metų eigoje teturėjo 4 balų įvertinimą.
R. Zailskas įsitikinęs, jog rajono mokyklose sudarytos visos sąlygos mokytis geriau nei 4 balams. Deja, matematika – toks dalykas, kurio negalima išmokti per vakarą ar naktį, o tai reikia daryti visus 12 metų. Plius – Valstybės politika, jog patektum į jos finansuojamas vietas būtina laikyti matematikos brandos egzaminą. Ir mokiniai rizikuoja, nors net mokytojai pataria susilaikyti nuo tokio žingsnio. Naujoji karta į mokslus žiūri kitaip ir nekvaršina sau galvos dėl rezultatų. Tiesa, nemažai mokinių bando užglaistyti spragas samdydami korepetitorius, nors mokyklose sudarytos visos sąlygos konsultacijoms.
Skyriaus vedėjas pabrėžė, jog visose rajono mokyklose daromos išvados ir ieškoma įvairių sprendimų, kad situacija pagerėtų. Ir visgi, bendros pozicijos nepavyksta suderinti. Mokiniai keičiasi, keičiasi ir ugdymo procesai. Vieni laikosi nuomonės, jog būtina ieškoti būdų, kaip suinteresuoti mokinius matematika, kiti mano, jog ją galima išmokti tik „kalimu“.
R. Zailskas laikosi nuomonės, jog rajono mokyklose situacija stabili, o kokybiniai rezultatai net aukštesni nei šalies vidurkis.
Naujieji mokslo metai didelių permainų neturėtų įnešti. Šiek tiek neramina situacija Pakuonio pagrindinėje mokykloje, nes joje nebus formuojama dešimta klasė. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas prognozuoja, jog po dvejų-trejų metų galima krizė dėl mokytojų, nes nemažai jų pasieks pensinį amžių. Todėl būtini sprendimai Valstybės lygiu, nes jaunųjų specialistų ruošimas stringa. Dabartiniai sprendimai jau vėluoja, o ministerijos veiksmai daugiau nukreipti į „piarą“, o ne realius darbus.
Šiuo metu vyksta savotiškas kadrų „vogimas“ vieni iš kitų, todėl Valstybė privalo sukurti sistemą, kuri neverstų savivaldybes kurti įvairius mokytojų pritraukimo mechanizmus.
Anot R. Zailsko, didžiausia problema ta, jog popieriuje kuriamos pertvarkos nieko bendro neturi su realybe. Visi kalba apie savivaldybių ir mokyklų savarankiškumą, bet daromi visiškai tam priešingi veiksmai.
Taip niekas ir nepaaiškina, kodėl vidurinio ugdymo programose reikalinga aukštoji matematika, kuri realiame gyvenime nenaudojama. Gal todėl lietuviai vyksta į užsienio aukštąsias mokyklas, nes ten nereikia laikyti egzaminų? O ir darbdaviai dažniausiai vertina patirtį, bet ne diplomą. Mes gi įvedame aukštus reikalavimus patekimui į valstybės finansuojamas vietas ir prarandame jaunimą.
Pokalbio pabaigoje buvo paliestas bendruomenių klausimas. R. Zailskas sutiko su faktu, jog mokyklų likimas miesteliuose labai priklauso nuo tų vietovių bendruomenių aktyvumo ir noro, kad ten būtų mokykla. Štai, Veiverių seniūnijoje sėkmingai sugyvena ir pagrindinė mokykla, ir gimnazija. Ir tai rodo, jog Skriaudžių bendruomenė kartu su mokyklos kolektyvu surado savo kryptį. Mokykloje vyrauja pozityvus požiūris į mokinius ir jie įstaigoje jaučiasi reikalingi, o iš dalies ir šeimininkai.
Surado „vaistus“, kaip pagerinti mokinių pasiruošimą ir Jiezno gimnazija. Todėl jų brandos egzaminų rezultatai viršija šalies vidurkį.
Skyriaus vedėjas pasisakė ir apie ministerijos pagalbos projektus. Jo manymu, lėšos, skiriamos mokytojų pritraukimui, juokingos, nes jos net nepadengia į pensiją išeinančių mokytojų kompensacijų.
R. Zailskas sukritikavo ir norą 2025 metais visus vaikus nuo dvejų metų įtraukti į ikimokyklinį ugdymą. Pasak jo, Prienų rajone yra sukurta pakankamai vietų šiai vizijai įgyvendint, bet, ar bus kam dirbti? Deja, apie ikimokyklinio ugdymo specialistų paruošimą pristatytame dokumente nekalbama.
