Tautosakos kūriniai – dainos, pasakos, sakmės, mįslės ir patarlės – dar ne taip seniai buvo žmonių gyvenimo dalis: jos buvo reikalingos sunkaus darbo ir trumpo poilsio valandomis, rūpesčiuose ir džiaugsmuose. Sunku net įsivaizduoti, kiek įvairiausių folkloro faktų saugojo senų senovėje gyvenusių žmonių atmintis. Tam, kad ši gausybė tekstų ir kitokių žinių išliktų ligi šių dienų, turėjo būti perduota iš kartos į kartą. Nuo pat lopšio per visą vaikystę mažąjį žmogų lydėjo tautosaka. Antai kūdikį sūpuodama mama jam dainuoja lopšines, jam skiriami žaidimai, visokie „kėkavimai ir lingavimai“, kiek vėliau jam sekamos nesudėtingos pasakos. Paūgėję vaikai jau patys iš tėvų, vieni iš kitų išmokdavo daug paprastų dainelių, pasakėlių, juokų, pasierzinimų. Žmogus augo ir kartu su juo vystėsi tautosaka. Prie kiekvieno likimo posūkio žmogų pasitikdavo atitinkamas tautosakos žanras.
Dabar, kai gyvename kupiname naujovių ir galimybių pasauly, dažnai pamirštame tautosaką. Daugelis vis skubame, lekiame ir net nesusimąstome, kad tiek daug dar nežinome. Laisvalaikiu mieliau domimės naujovėmis, bet ne liaudies menu. Retai kada sumanome surengti popietę, kurios tema būtų kuri nors tautosakos rūšis.
Puoselėjant senolių tradicijas ir papročius, gimtosios kalbos vaizdingumą bei kultūrą, Skriaudžių pagrindinėje mokykloje vasario 20- 24 d. buvo organizuojamas projektas „Tautosakos skrynią pravėrus“. Projekte mokiniai buvo supažindinami su tautosaka, jos rūšimis, ugdoma pagarba protėvių tradicijoms, lavinama vaikų vaizduotė, kūrybiškumas. Projekto metu mokiniai rinko patarles įvairia tematika. „Patarlės – tai tautos išmintis” – šis posakis kartojamas gana dažnai. Buvo nutarta rinkti patarles temomis: darbas, draugystė, turtai, gamta, gyvūnai. Priešmokyklinio ugdymo grupė ir pradinių klasių mokiniai pagal pasirinktą temą rinko patarles ir rašė jas ant „gėlių žiedlapių“. Projekto pabaigoje pasidžiaugėme apie „tautosakos skrynią“ pražydusiomis ryškiaspalvėmis patarlių gėlėmis. Mokinių kurtos pasakos suspindo saulės spinduliuose. Kūrybiškumu, kuriant pasaką, pasižymėjo trečiokai: Arminas Škėrys, Eitvydas Kazakevičius ir ketvirtokė Evelina Vyšniauskaitė; originaliausią padavimą sukūrė 2 klasės mokinys Matas Šiškauskas. Šalia saulutės, debesėliuose suposi padavimai apie gimtą kaimą – Skriaudžius. Mums labai svarbu puoselėti meilę savo kraštui, nes jis toks vienintelis turintis: „Liaudies buities muziejų“, „Kalendorių muziejų“ ir seniausią kanklių ansamblį Lietuvoje, to vedini skatinome mokinius kurti padavimus apie savo krašto kilmę. Visas šis nuostabus vaizdas įrėmintas piešiniais, kurie iliustruoja patarles.
Vargu ar be tautosakos surastume kitą dvasinio gyvenimo sritį, kurioje su tokia galinga jėga būtų prasiveržusi mūsų liaudies kūrybinė prigimtis ir kurioje ji nesudėtingais, tačiau iš pačių sielos gelmių plaukiančiais meniškais vaizdais išreikštų savo moralinį, estetinį nusiteikimą, savo pažiūras į daugelį žmogaus gyvenimo ir būties klausimų. Šis projektas dar kartą patvirtino, kad tautosaka buvo ir lieka svarbiausias mūsų šalies turtas. Todėl džiaukimės ja, branginkime, saugokime, puoselėkime ir perduokime visa tai jaunajai kartai.
Ilona Miklaševičienė,
Skriaudžių pagrindinės mokyklos logopedė
